Atkurkime valstybę: NASA pamokos kapitalizmui keisti

Šio straipsnio garso įrašo galite klausyti čia:

COVID-19 vakcinų sukūrimas per mažiau nei metus akivaizdžiai buvo didelis pasiekimas. Tačiau vakcinavimo įsivažiavimas toli gražu nebuvo tobulas. Jungtinėse Valstijose operacija „Warp Speed“ („Didžiausias įmanomas greitis“)** pasiekė gamybos tikslus, tačiau suklupo koordinuodama pradines siuntas. Plane nebuvo nustatytas vakcinų gavėjų prioritetas pagal poreikį, taip pat nebuvo pakankamai padaryta, kad jas skirstant būtų išvengta rasinės nelygybės.

Akivaizdu, kad saugių ir veiksmingų vakcinų bei teisingų skiepijimo programų kūrimas yra du skirtingi dalykai. JAV inovacijų agentūros, ypač Pažangių gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA – Defense Advanced Research Projects Agency) ir Pažangių biomedicinos tyrimų ir plėtros institucija (BARDA – Biomedical Advanced Research and Development Authority), pasirodė esančios labai svarbios kuriant pažangiausias mRNR vakcinas. Tačiau ar operacijos „Warp Speed “technologinė misija yra susijusi su sveikatos misija – parūpinti „vakciną liaudžiai“ (People’s Vaccine)?

Bideno administracija turės nepamiršti šio skirtumo bandydama „atkurti geriau“ bei gaivindama mokslo ir technologijų finansavimą po ketverius metus trukusios Donaldo Trumpo paniekos mokslui ir mokslininkams. Vakcinos paskirstymas JAV – o tuo labiau Europoje – rodo, kad vienodai svarbu tiek tinkamai išsiaiškinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės niuansus, tiek ir pradėti nuo ambicingo bendro tikslo.

Savo naujoje knygoje Misijos ekonomika: išsilaipinimo Mėnulyje vadovas kapitalizmui keisti (Mission Economy: A Moonshot Guide to Changing Capitalism) teigiu, kad NASA programa, skirta žmogui nuskraidinti į Mėnulį, vis dar siūlo pamokų, kaip paspartinti ir valdyti viešuosius bei privačius santykius, kurie duoda rezultatų. Mokesčių mokėtojams 283 milijardus dolerių šių laikų kainomis kainavusi Apollo programa paskatino inovacijas keliuose sektoriuose – nuo aeronautikos ir maistinių medžiagų iki elektronikos ir programinės įrangos, kartu sustiprindama viešojo sektoriaus pajėgumus.

NASA sumokėjo šimtus milijonų dolerių tokioms įmonėms kaip „General Motors“, „Pratt & Whitney“ (tuo metu žinomos kaip „United Aircraft“) ir „Honeywell“, kad išrastų naujas kuro, varymo ir stabilizavimo sistemas legendinėms „Saturn V“ raketoms. Šios viešai finansuotos technologijos sukūrė daugybę papildomų produktų, kuriuos naudojame ir šiandien, įskaitant pieno mišinius kūdikiams (iš astronautų sauso maisto) ir belaidžius dulkių siurblius (iš mašinų, riedėjusių Mėnulio paviršiumi). Navigacijai naudoti integriniai grandynai buvo šiuolaikinės kompiuterijos pagrindas.

Svarbiausia tai, jog NASA užtikrino gerą sandorį vyriausybei, siūlydama įmonėms „fiksuotų kainų“ sutartis, kurios privertė veikti efektyviai, kartu skatindamos nuolat gerinti kokybę. O sutarčių nuostata „jokio perteklinio pelno“ padėjo užtikrinti, kad kosmoso asus veikti skatina mokslinis smalsumas, o ne godumas ar spekuliacijos.

Lygiai taip pat svarbu, kad NASA aklai nepasitikėjo privačiu sektoriumi. Jei agentūra būtų atsisakiusi valdytojos vaidmens, ji būtų tapusi pažeidžiama to, ką tuometinis jos pirkimų vadovas vadino „brošiūravimu“ (brochuremanship)***: kai privatus sektorius diktuoja, kas yra „geriausia“. Kadangi NASA darė savo ekspertizes, ji apie technologijas žinojo tiek pat, kiek ir rangovai, todėl buvo gerai pasiruošusi derėtis ir valdyti savo sutartis.

Stiprindama viešojo sektoriaus pajėgumus ir nubrėždama aiškų tikslą viešojo ir privataus sektorių sąjungai, Bideno administracija galėtų ir paskatinti ekonomikos augimą, ir padėti įveikti kai kuriuos didžiausius mūsų amžiaus iššūkius: nuo nelygybės ir silpnų sveikatos sistemų iki visuotinio klimato atšilimo.

Šios problemos yra daugiamatės ir daug sudėtingesnės nei žmogaus nuskraidinimas į Mėnulį. Tačiau reikalavimas toks pats: veiksmingas strateginis erdvės, kurioje viešasis finansavimas susitinka su privačia pramone, valdymas. Pavyzdžiui, farmacijos pramonė viešąjį sektorių vaizduoja tik kaip vaistų vartotoją, nors šių vaistų kūrimas paprastai prasideda nuo valstybės finansuojamų tyrimų.

Paimkime 40 milijardų dolerių, kuriuos JAV vyriausybė kasmet investuoja į Nacionalinius sveikatos institutus (NSI). NSI (kartu su JAV veteranų reikalų departamentu) vaisto nuo hepatito C sofosbuviro kūrimą parėmė mokesčių mokėtojų finansuojamais tyrimais, trukusiais daugiau nei dešimt metų. Tačiau kai privati biotechnologijų įmonė „Gilead Sciences“ įsigijo šį vaistą, 12 savaičių trukmės tablečių kursą ji įkainojo 84 000 dolerių. Panašiai vienos iš pirmųjų antivirusinių gydymo priemonių nuo COVID-19, remdesiviro, kūrimas nuo 2002 iki 2020 m. gavo maždaug 70,5 mln. dolerių finansavimą iš viešųjų fondų. Dabar „Gilead“ už penkių dienų gydymo juo kursą ima 3120 dolerių.

Ekonomistė Mariana Mazzucato / Iliust. šaltinis: Wikipedia

Tai – labiau parazitinė, o ne simbiotinė partnerystė. NSI turi labiau pasistengti, kad būtų užtikrinta sąžininga kainodara ir prieiga prie jų finansuojamų inovacijų, o ne silpninti save, kaip tai padarė 1995 m., kai iš savo mokslinių tyrimų bendradarbiavimo ir plėtros susitarimų panaikino sąžiningos kainodaros sąlygą. Būtina apsvarstyti sąlygas inovacijoms, ateinančioms iš į misiją orientuotų agentūrų, tokių kaip DARPA, BARDA ir naujai pasiūlytos Pažangių tyrimų projektų agentūros-Sveikata (ARPA-H – Advanced Research Projects Agency-Health), sutelkiančios dėmesį į sveikatos prioritetus.

Kilus pandemijai, daugelio šalių vyriausybės įliejo 8,5 milijardo dolerių kurti vakcinoms, kurias šiuo metu gamina ir parduoda JAV kompanijos, tokios kaip „Johnson & Johnson“, „Pfizer“, „Novavax“ ir „Moderna“. Klausimas dabar toks: ar patirtimi ir žiniomis apie vakcinas bus dalijamasi su kuo daugiau šalių, kad pandemija pasibaigtų? Ar NSI prisijungs prie savanoriško technologijų fondo, kurį Pasaulio sveikatos organizacija sukūrė būtent šiam tikslui?

Ruošiantis erai po pandemijos, Bideno pažadas „atkurti geriau“ reiškia daugiau nei grįžimą į normalų gyvenimą. Tačiau, norint pertvarkyti ekonomiką į gerąją pusę, reikės ne tik mąstysenos pokyčio, bet ir naujo socialinio kontrakto, skatinančio kurti vertę, o ne vaikytis pelno; socializuojančio tiek riziką, tiek atlygį; ir investuojančio į bendrąjį gėrį, o ne tik į konkrečias įmones ar sektorius.

Nors JAV Koronaviruso pagalbos, paramos ir ekonominio saugumo įstatymas (CARES – Coronavirus Aid, Relief, and Economic Security) nustatė tam tikras sąlygas įmonėms, gaunančioms vyriausybės pagalbą darbo vietoms išlaikyti, naujasis 1,9 trilijonų dolerių vertės Amerikos gelbėjimo planas ir siūlomas 2 trilijonų dolerių Amerikos darbo vietų planas turi eiti dar toliau. Jie turi užtikrinti, kad viešojo sektoriaus investicijas lydėtų valstybės ir privataus sektoriaus santykių transformacija.

Patinka straipsnis? Paspauskite mygtuką

Čia galima pasimokyti iš Europos. Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas pasirūpino, kad gaivinimo fondo lėšos, skirtos oro linijoms ir automobilių gamintojams, priklausytų nuo įsipareigojimų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. O Austrijoje ir Danijoje įmonės, gaunančios lėšų iš gaivinimo fondų, turėjo įsipareigoti nesinaudoti mokesčių rojais.

Bideno administracijos užduotis – vadovauti misijoms, kurios formuos ateinančius dešimtmečius, pradedant kova su klimato kaita. Prezidentas Johnas F. Kennedy 1962 m. sakė, kad JAV „šį dešimtmetį pasirinks keliauti į Mėnulį ir daryti kitus dalykus ne todėl, kad tai lengva, o todėl, kad sunku“. Šiandien tokio tipo vizionieriška lyderystė yra ne pasirinkimas, o būtinybė.

Mums reikalinga kryptis iš viršaus į apačią, kad paskatintume naujoves ir investicijas visoje ekonomikoje. O „Apollo“ eros vyriausybės lyderiavimo, drąsių viešojo intereso sutarčių ir viešojo sektoriaus dinamiškumo pavyzdžiai yra vertingas modelis. Jei jo nenaudosime, „atkurti geriau“ niekada nebus daugiau nei šūkis.

Mariana Mazzucato – Londono universiteto koledžo (UCL) inovacijų ir viešosios vertės ekonomikos profesorė, UCL Inovacijų ir viešojo tikslo instituto įkūrėja. Ji yra knygų Visko vertė: kūrimas ir įsisavinimas globalioje ekonomikoje (The Value of Everything: Making and Taking in the Global Economy), Versli valstybė: viešojo ir privataus sektoriaus mitų demaskavimas (The Entrepreneurial State: Debunking Public vs. Private Sector Myths) ir Misijos ekonomika: išsilaipinimo Mėnulyje vadovas kapitalizmui keisti (Mission Economy: Moonshot Guide to Changing Capitalism) autorė. 

* „Build back better“ planas – Joe Bideno dar prieš inauguraciją pasiūlytas planas, apimantis finansavimą COVID-19 padariniams nugalėti, socialinėms paslaugoms, gerovei ir infrastruktūrai, taip pat – klimato kaitos padariniams mažinti.

** Operacija „Warp Speed“ buvo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kurią inicijavo JAV vyriausybė, siekdama palengvinti ir paspartinti COVID-19 vakcinų, vaistų ir diagnostikos priemonių kūrimą, gamybą ir platinimą.

*** Brošiūravimas – kai idėja, paslauga ar prekė parduodama pasitelkiant patrauklias brošiūras ar prezentacijas.

Originalas pirma kartą publikuotas 2021 metų balandžio 15 d. Project Syndicate.

Pagrindinės iliustracijos šaltinis: Piqsels