Generalinė prokuratūra nepradės ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimų Gazoje

Fondo teigimu, Lietuvoje gyvenantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas Sean Gor buvo dislokuotas Gazoje 2023 m. spalį ir ten išbuvo bent iki 2024 m. rugpjūčio. HRF skelbia, kad Gor buvo „Vampyro imperijos“ kuopos (52 šarvuotasis batalionas, 401 šarvuotoji brigada) narys, o pastaroji dalyvavo sausumos operacijose Gazos Ruože, įskaitant Gazos miestą ir Rafachą. 2024-ųjų rugpjūčio 15 d. Sean Gor paviešino nuotraukų albumą, pažymėdamas dvejų metų ir aštuonių mėnesių tarnybos pabaigą bei nurodydamas, kad paskutinius dešimt mėnesių buvo dislokuotas Gazoje. Tai, Fondo teigimu, patvirtina jo buvimą konflikto zonoje ir ryšį su daliniu, siejamu su keliais rimtais incidentais.

HRF praneša, kad po skundo pateikimo Gor pašalino su tarnyba Gazoje susijusią medžiagą, tačiau Fondas ją išsaugojo.

HRF teigia nustačiusi keturis pagrindinius incidentus, kuriuose galimai dalyvavo kuopa ir kurie gali būti kvalifikuojami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas: Palestinos aikštės sunaikinimas Gazos mieste 2023 m. gruodį; Hind Radžab, jos šeimos narių ir dviejų paramedikų nužudymas 2024 m. sausio 29 d. Tel al-Havoje; UNRWA būstinės šturmas ir sunaikinimas 2024 m. sausio–vasario mėn.; „Al Shifa“ medicinos komplekso puolimas ir apsiaustis 2024 m. kovą–balandį.

Apie Hind Radžab nužudymą GPB neseniai skelbė pasakojimą savo YouTube kanale:

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama nepakankamais įrodymais, tiesiogiai siejančiais Gor su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, bei praktiniais visuotinės jurisdikcijos taikymo ribojimais. 

Lietuvoje HRF atstovaujanti advokatų kontora „ReLex“ praneša, kad ji skundžia šį generalinės prokuratūros sprendimą. „ReLex“ pranešime pabrėžiama, kad „Lietuva yra ratifikavusi Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir yra įtvirtinusi jo nuostatas nacionalinėje teisėje. Pagal Baudžiamojo kodekso 7 straipsnį, asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už tarptautinius nusikaltimus nepriklausomai nuo jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar nusikaltimo padarymo vietos.“ HRF atstovai taip pat pažymi, kad tokia universalioji jurisdikcija laikoma svarbia priemone kovojant su nebaudžiamumu už tarptautinius nusikaltimus, o Lietuvos teisė numato galimybę tokius nusikaltimus tirti ir teisti nacionaliniu lygiu.

HRF bylinėjimosi skyriaus vadovė Natacha Bracq primena, kad „pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstų požymių buvimas, o ne neginčijami įrodymai.“ Tokių įrodymų, kuriuos galima surinkti tik vykdant tyrimą, reikalavimas iš esmės pakeičia baudžiamojo proceso logiką, teigia Bracq. 

Teisininkas Skirmantas Bikelis savo Facebook paskyroje taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą „prokuroras (…) gavęs pareiškimą (…) atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės [senatis, galimas kaltininkas miręs ar yra mažametis etc., karo nusikaltimams senaties nėra].“

HRF įkurtas siekti teisingumo dėl Izraelio valstybės prieš palestiniečius įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų.