Kitaip galvojančių laisvė*
*Šį atvirą laišką pasirašė daugiau nei 100 Vokietijoje gyvenančių žydų menininkų, rašytojų ir mokslininkų. Jie ragina siekti žodžio laisvės ir taikos.
„Hamas“ tyčinių išpuolių prieš civilius gyventojus pateisinti negalima. Be išlygų smerkiame teroristinius išpuolius prieš civilius gyventojus Izraelyje. Daugelis iš mūsų Izraelyje turi šeimas ir draugų, kurie nuo šio smurto nukentėjo tiesiogiai. Lygiai taip pat griežtai smerkiame civilių žudymą Gazoje.
Pastarosiomis savaitėmis atskirų žemių ir miestų valdžios institucijos visoje šalyje uždraudė viešus susirinkimus, kuriuose, kaip įtariama, reiškiamos simpatijos palestiniečiams. Šios represijos taikomos ir tokioms demonstracijoms kaip „Jaunimas prieš rasizmą“ ir „Berlyno žydai prieš smurtą Artimuosiuose Rytuose“. Vienu ypač absurdišku atveju žydė izraelietė buvo suimta už tai, kad laikė ženklą, smerkiantį karą, kurį kariauja jos šalis.
Policija nepateikė įtikinamų argumentų dėl šių sprendimų. Beveik visus atšaukimus, įskaitant tuos, kuriais uždrausta rengti žydų grupių organizuojamus susirinkimus, policija iš dalies pateisino „gresiančiu pavojumi“, kad bus „kurstomi antisemitiniai šūkiai“. Mūsų nuomone, tokiais teiginiais siekiama nuslopinti teisėtą ir nesmurtinę politinę raišką, kuri gali apimti ir Izraelio kritiką.
Rasistiniai prietarai
Bandymai pasipriešinti šiems savavališkiems apribojimams sutinkami su beatodairišku brutalumu. Valdžios institucijos Vokietijoje nusitaikė į migrantų kilmės asmenis ir ieško priekabių prie civilių gyventojų, juos areštuoja ir muša, dažnai pasiremdamos menkiausiomis dingstimis.
Berlyno Neuköllno rajonas, kuriame gyvena gausios turkų ir arabų bendruomenės, šiuo metu užimtas policijos. Gatvėse patruliuoja šarvuoti furgonai ir ginkluota riaušių policija, ieškanti spontaniškų paramos palestiniečiams išraiškų ar palestiniečių tapatybės simbolių. Pėstieji stumdomi ant šaligatvių ir vaikomi ašarinėmis dujomis. Beatodairiškai puldinėjami ir suimami vaikai. Tarp suimtųjų yra gerai žinomų Sirijos ir Palestinos aktyvistų.
Mokyklose uždrausta nešioti palestiniečių vėliavas ir kufijas. Šių daiktų laikymas viešose vietose yra leidžiamas įstatymo, tačiau policija dėl jų griebiasi smurto ir areštuoja. Šių metų pradžioje Berlyno policijos pareigūnai teisme pripažino, kad malšindami protestus susidorojo su civiliais, kurie „išsiskyrė dėvėdami Palestinos vėliavos spalvas arba solidarumą palestiniečiams simbolizuojančias skareles“. Daugybė filmuotos medžiagos rodo, kad tai tebėra aktualu ir kad rasistiniai prietarai vaidina svarbų vaidmenį vykdant įtariamųjų persekiojimą.
Tokie pilietinių teisių pažeidimai vargiai sukėlė Vokietijos kultūrinio elito pasipiktinimą. Pagrindinės kultūros institucijos sinchroniškai nutilo, atšaukdamos spektaklius, kuriuose kalbama apie konfliktą, ir atimdamos teisę kalbėti asmenims, galintiems kritikuoti Izraelio veiksmus, arba tiesiog patiems palestiniečiams. Ši savanoriška savicenzūra sukūrė baimės, pykčio ir tylos atmosferą. Visa tai daroma prisidengiant žydų apsauga ir Izraelio valstybės rėmimu.
Kaip žydai atmetame šį smurtą
Kaip žydai mes atmetame šias dingstis rasistiniam smurtui ir reiškiame visišką solidarumą su savo kaimynais arabais, musulmonais ir ypač palestiniečiais. Atsisakome gyventi išankstinėje baimėje. Mus gąsdina Vokietijoje vyraujanti rasizmo ir ksenofobijos atmosfera, kuri neatsiejama nuo įkyraus ir paternalistinio filosemitizmo. Ypač atmetame antisemitizmo prilyginimą bet kokiai Izraelio valstybės kritikai.
Tuo pat metu, kai slopinama dauguma nesmurtinio pasipriešinimo įvykiams Gazos ruože formų, vyksta antisemitiniai smurto ir bauginimo veiksmai: į sinagogą mestas Molotovo kokteilis, ant žydų namų durų piešiamos Dovydo žvaigždės. Šių nepateisinamų antisemitinių nusikaltimų motyvai ir jų vykdytojai lieka nežinomi.
Žydai jau yra pažeidžiama mažuma
Tačiau aišku viena: žydai netampa saugesni, kai Vokietija neigia teisę viešai gedėti Gazoje žuvusių žmonių.
Žydai jau dabar yra pažeidžiama mažuma; kai kurie izraeliečiai praneša, kad bijo gatvėje kalbėti hebrajiškai. Draudimai rengti demonstracijas ir smurtinis jų įgyvendinimas tik provokuoja ir didina smurtą.
Mes laikome tai nesusipratimu, nes tariama tokių susirinkimų grėsmė visiškai ignoruoja realią grėsmę žydų gyvenimui Vokietijoje: Federalinės policijos duomenimis, „didžioji dauguma“ antisemitinių nusikaltimų – apie 84 proc. – įvykdomi Vokietijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žmonių. Susirinkimų draudimais bandoma atsižvelgti į Vokietijos istoriją, tačiau vietoj to kyla pavojus, kad būtent tokiu būdu ji bus pakartota.
Saviraiškos ir susirinkimų laisvė
Nesutarimai yra būtina kiekvienos laisvos ir demokratinės visuomenės sąlyga. Laisvė, rašė Rosa Luxemburg, „visada yra kitaip galvojančių laisvė“. Baiminamės, kad dėl dabartinio žodžio laisvės slopinimo atmosfera Vokietijoje tapo pavojingesnė – tiek žydams, tiek musulmonams – nei kada nors anksčiau per visą naujausią šalies istoriją. Smerkiame šiuos mūsų vardu įvykdytus veiksmus.
Raginame Vokietiją laikytis savo pačios įsipareigojimų dėl žodžio laisvės ir susirinkimų teisės, įtvirtintų Konstitucijoje, kuri prasideda taip: „Žmogaus orumas neliečiamas. Visų valstybės valdžios institucijų pareiga yra jį gerbti ir saugoti“.
Pasirašiusieji:
Yoav Admoni, dailininkas
Abigail Akavia
Hila Amit, rašytoja ir mokytoja
Maja Avnat, mokslininkė
Lyu Azbel, profesorius
Gilad Baram, režisierius ir fotografas
Yossi Bartal
Alice Bayandin, fotografė ir filmų kūrėja
Eliana Ben-David
Anna Berlin, menininkė
Sanders Isaac Bernstein, rašytojas
Adam Berry, fotožurnalistas ir televizijos naujienų prodiuseris
Jackson Beyda, menininkas
Julia Bosson, rašytoja
Ethan Braun, kompozitorius
Candice Breitz, menininkė
Adam Broomberg, menininkas
Jeffrey Arlo Braun
Noam Brusilovsky, teatro ir radijo prodiuseris
Cristina Burack
Dalia Castel, režisierė
Alexander Theodore Moshe Cocotas, rašytojas ir fotografas
Eli Cohen, šokėjas
Zoe Cooper, rašytoja
Miriam Maimouni Dayan, rašytoja ir dailininkė
Dana Dimant, režisierė
Emily Dische-Becker
Esther Dischereit, rašytoja
Tomer Dotan-Dreyfus, rašytojas
Shelley Etkin, dailininkė
Emet Ezell
Deborah Feldman, rašytoja
Sylvia Finzi
Erica Fischer, rašytoja
Nimrod Flaschenberg
Ruth Fruchtman, rašytoja
Olivia Giovetti, rašytoja ir kultūros kritikė
Harry Glass, kuratorius
William Noah Glucroft
J. Goldmannas, rašytojas ir fotografas
Jason Goldmann
Noam Gorbat, režisierius
Avery Gosfield
Max Haiven, profesorius
Yara Haskiel, menininkė
Iris Hefets, psichoanalitikė ir rašytoja
Marc Herbst
Wieland Hoban, kompozitorius ir vertėjas
Sam Hunter, rašytojas ir režisierius
Alma Itzhaky, menininkė ir rašytoja
Eliana Pliskin Jacobs
Eugene Jarecki
Roni Katz, choreografė ir šokėja
Marett Katalin Klahn
Michaela Kobsa-Mark, dokumentinių filmų kūrėja
David Krippendorff, menininkas
Quill R. Kukla, filosofas
Sara Krumminga
Jenna Krumminga, rašytoja ir istorikė
Matt Lambert, menininkas
Na’ama Landau, filmų kūrėja
Elad Lapidot, profesorius
Danny Lash, muzikantas
Shai Levy, filmų kūrėjas ir fotografas
Eliza Levinson, žurnalistė ir rašytoja
Rapha Linden, rašytojas
Adi Liraz, menininkas
Anna Lublina
Sasha Lurje
Roni Mann, profesorius
Ben Mauk, rašytojas
Lee Méir, choreografas
Dovrat Meron
Aaron Miller, mokslininkas ir menininkas
Ben Miller
Carolyn Mimran
Shana Minkin, mokslininkė
Susan Neiman, filosofė
Gilad Nir, filosofė
Ben Osborn, muzikantas ir rašytojas
Rachel Pafe, rašytoja ir tyrėja
Peaches, muzik*
Siena Powers, menininkė ir rašytoja
Udi Raz
Aurelie Richards, meno edukatorė
Kari Leigh Rosenfeld
Liz Rosenfeld
Ryan Ruby, rašytojas
Rebecca Rukeyser, rašytoja
Alon Sahar
Tamara Saphir
Eran Schaerf
Anne Schechner
Oded Schechter, mokslininkas
Jake Schneider
Ali Schwartz
Cari Sekendur, dizainerė
Yael Sela (Teichler), istorikė
Mati Shemoelof, poetas ir rašytojas
Maya Steinberg, filmo kūrėjas
Robert Yerachmiel Sniderman, poetas ir menininkas
Avinoam J. Stillman
Virgil B/G Taylor
Tanya Ury, menininkė ir rašytoja
Ian Waelder, menininkas ir leidėjas
Rachel Wells, performenso menininkė ir prodiuserė
Sarah Woolf
Yehudit Yinhar
Sivan Ben Yishai, rašytojas
Dafna Zalonis, menininkė
Šis atviras laiškas paskelbtas 2023.10.22 Vokietijos dienraštyje „Die Tageszeitung“, sutrumpintai „taz“. Originalą galima rasti čia https://taz.de/Offener-Brief-juedischer-Intellektueller/!5965154/
Iš vokiečių kalbos vertė Goda Volbikė
PS.:
Nuo laiško paskelbimo dienos situacija kiek pagerėjo, kai kurios demonstracijos vėl leidžiamos.
Taip pat skaitykite
-
“In Slovakia the whole process is the same as in Hungary and Poland, but like on steroids, it’s much faster”. Interview with Tomáš Hučko
-
Palestinos palaikymo kaina Lietuvoje
-
„Chat GPB“: Europarlamento rinkimai 2024: geri, blogi, juokingi ir šlykštūs
-
„Chat GPB“: Už ką nebalsuoti 2024 – apie visus (!) kandidatus į prezidentus
-
Ar kurjeriai bus įdarbinti? Austrijos atvejis
1 thought on “Atviras žydų intelektualų laiškas”