Kol žiema eilinį kartą ruošėsi netikėtai užklupti kelininkus, o sexshopai siūlė su nuolaidos kodu ELIGIJUS pigiau įsigyti antrankius legalioms linksmybėms (be „MG Baltic“ alkoholio), „Chat GPB“ komanda, šįkart ženkliai atsinaujinusi, sugužėjo pakalbėti apie tvarumą, ekologiją ir aplinkosaugą.
9-ajame dešimtmetyje tvarumo diskursas tapo patrauklus verslui. Nuo tada tvarumo sąvoka suprantama kaip individualūs pasirinkimai – vartojimo įpročiai, kuriais sąmoningai siekiama sumažinti neigiamą savo veiksmų poveikį aplinkai. Aplinkosauginis aktyvizmas neteko savo reikšmės. Taip tvarumo sąvoka užgožė savo pirminį siekį – reformuoti mūsų ekonominį vystymąsi.
Mes – tyrėjai, menininkai, politiniai ir darbo teisių aktyvistai iš Ukrainos – reiškiame solidarumą su Palestinos žmonėmis, kurie 75-erius metus kenčia ir priešinasi Izraelio karinei okupacijai, atskirčiai, kolonijinių nausėdijų smurtui, etniniam valymui, žemės atiminėjimui bei apartheidui. Šį laišką rašome kaip žmonės žmonėms. Vyraujančiame diskurse Ukrainos ir Palestinos kovos dažnai visiškai atskiriamos. Šiuo laišku mes šią skirtį atmetame, ir steigiame savo solidarumą su visais, kurie gyvena priespaudoje ir kovoja už laisvę.
Saulės Lietuvos padangėje vis mažiau, netolimų karinių konfliktų – vis gausiau, ir vėl, eilinį kartą, visi draugiškai ieškosime būdų atsipalaiduoti ir truputį pasislėpti nuo pasaulio negandų. Problema tik, kad neatsargios slėpynės gali kiek per ilgai užsitęsti.
Ar jau spėjote užimti moraliai teisingą poziciją naujausiame Izraelio-„Hamas“ „kare“? O gal dar nelabai, dar viskas „ne tak odnoznačno“ jums? Dar neaišku, kurios pusės nežmogiškumams dėsite patiktuką, o kurios – piktą veiduką?
Kaip vyrų radikalizacijos reiškinys persidengia su socialine atskirtimi? Kokius pavojus sau ir visuomenei kelia internetinis incel judėjimas? Kaip galime šiuos klausimus atliepti iš kairiosios perspektyvos?
Visa tai ne tam, kad pateisintume civilių gyventojų žudymą – tai visiškai neteisinga. Veikiau norime priminti, kad viskam, kas šiandien vyksta, yra priežastis ir kad – kaip ir visuose ankstesniuose raunduose – nėra karinio sprendimo nei Izraelio problemai su Gaza, nei pasipriešinimui, kuris natūraliai kyla kaip atsakas į smurtinį apartheidą.
Šis tekstas – moralinės kapitalizmo kritikos kritika, apibrėžianti ekonominės kapitalo galios vaidmenį, pristatanti marksistinę realios abstrakcijos sąvoką, pažyminti prieštaras tarp kapitalizmo ir žmonijos, siūlanti atsigręžti į kapitalistinį socialinį santykį ir siekianti reabilituoti godumą. Struktūrinė godumo būtinybė bus mąstoma dvejopai: ir kaip kapitalo logikos neišvengiamybė, ir kaip politinio išsilaisvinimo strategija.
Prie mikrofono – Karolis, Emilija, Ramunė ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas ir socialinės politikos mokslininkas Romas Lazutka. Šį kartą mums išėjo kiek kitaip – su tokiu „savo“ temą išmanančiu svečiu būtent apie tai ir norėjosi pakalbėti daugiau. Tad juokelių kiek mažiau (bet tikrai yra!), užtat patikimos, įdomios ir naudingos informacijos apie Lietuvos ekonomiką ir socialinę politiką – nors karučiu ridenk.
Ar jau skambinot šiandien Rusijai? Žinoma, kad ne. Bet pakalbėti apie šitą kiek nepavykusią kampaniją ir reakcijų į ją pasiutpolkę tikrai pakalbės. O kartu ir apie naujai sužydėjusį liberalų aktyvizmą, bei aktyvizmą apskritai. Jame, teigia kai kurie autoriai, iš lėto miršta ironijos era ir ateina naujoji, naujojo nuoširdumo gadynė.
