
Kam mums apskritai reikalinga Gegužės 1-oji?
Čia aš, aišku, pats uždaviau klausimą ir tuoj pats jį ir nuneigsiu: labai gali būti, kad jums asmeniškai Gegužės 1-oji iš tikrųjų nereikalinga. Bet mums, kaip visuomenei – dar ir kaip reikalinga.
Čia aš, aišku, pats uždaviau klausimą ir tuoj pats jį ir nuneigsiu: labai gali būti, kad jums asmeniškai Gegužės 1-oji iš tikrųjų nereikalinga. Bet mums, kaip visuomenei – dar ir kaip reikalinga.
Dirbant profsąjungoje, aš jums atvirai pasakysiu, labiausiai stebina, kokių kartais būna darbdavių. Ta prasme, darbuotojų, žinoma, irgi visokiausių būna, bet, nu, jie tiesiog darbuotojai, nori dirbt, gaut algą ir iš jos pragyvent, kaip ir mes visi. O va darbdavys, atrodo, turėtų būt tokia pozicija, kur žmogus šį bei tą nusimano apie komunikaciją, teisę, finansus, kažkiek ir apie psichologiją.
Labas, aš Tomas, aš esu profsąjungos pirmininkas, o čia – mano blògas. Tiksliau – aš esu Tomas Marcinkevičius-Baronas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos (G1PS) pirmininkas, o čia – mano tinklaraštis.
Pamenu kaip vakar: prieš vos daugiau nei penkerius metus, 2018-ųjų vasarą, kartu su keliais bendražygiais ir bendražygėmis susirinkome Kaune, socialiniame centre „Emma“. Susirinkome pasikalbėti – ką daryti su tinklapiu „Gyvenimas per brangus“?
Ok, juokaujame – aplink tiek jūsų paramos ištroškusių organizacijų ir jų reklamų, kad vargiai dar neapsisprendėte, kam juos paskirti. Bet jei vis dėlto dar neapsisprendėte – skirkite juos GPB! Mūsų paramos gavėjo kodas – 305154820, oficialus pavadinimas – Asociacija „GPB medija“.
Toliau tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, dažnas nenustojame svarstyti: kaip dar galime padėti šiai šaliai ir jo žmonėms tokio siaubo akivaizdoje? Šalia ginkluotės tiekimo, humanitarinės pagalbos, pabėgėlių priėmimo ir palaikymo akcijų yra ir dar vienas paramos būdas. Turime spausti Europos Sąjungos šalių vyriausybes, kad ES imtųsi spręsti Ukrainos skolų problemą.
„Niekada nepraleiskite progos pasinaudoti gera krize!“ – tariamai sakė Winstonas Churchillis. Ši citata daliai Lietuvos darbdavių 2020 m., per koronaviruso pandemiją, tapo kelrode žvaigžde. Nors kai kas gal ir tikėjosi, kad milijonus ir milijardus vartantys verslai padės šaliai išgyventi vieną rimčiausių sveikatos krizių, nemažai darbdavių rado itin kūrybiškų būdų to nedaryti, o per krizę išlaikyti arba padidinti savo pelną, perkeliant ekonominę naštą ant savo darbuotojų ir valstybės pečių.
Šiuo metu vykstanti koronaviruso pandemija atskleidė, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti pažeidžiamiausių visuomenės narių gerove ir sveikata. Vietoj to, kad būtų siekiama didesnio stabilumo ir apsaugos visiems, raginama dar labiau orientuotis į verslą, saugoti pelną ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus.
„Aš galvoju, kad reikia kovoti, nes mes pavargome nuo visko mažinimo“, – apie nepasitenkinimą minimaliais atlyginimais ir eilę metų negerėjančiomis darbo sąlygomis sako ilgamečiai pašto darbuotojai.
Publikuota „Šiaurės Atėnuose“, 2018-12-21 Įvairiose Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, netylant profsąjungų protestams prieš nuolatinius