Daphne Caruana Galizia buvo populiari tinklaraštininkė, žurnalų leidėja, aktualijų apžvalgininkė vietinėje spaudoje. Rašyti ji pradėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje ir tapo pirmąja moterimi skiltininke Maltoje. Ji taip pat išsiskyrė tuo, kad skiltis pasirašinėdavo savo vardu, nesislėpdama už pseudonimo, kaip buvo tuo metu įprasta. Jos skiltys neturėjo nustatyto žanro: jose tilpdavo ir analizė, ir satyra, ir reportažai. 2008 metais ji nedvejodama užšoko ant internetinių tinklaraščių bangos ir iš karto išpopuliarėjo. Jos tinklaraštis pritraukdavo šimtus tūkstančių skaitytojų. Daugelis maltiečių juo pradėdavo savo dieną.
Tinklaraštis suteikė dar daugiau laisvės išreikšti savo nuomonę ir stilių, tiek atskleidžiant korupcijos ir nepotizmo atvejus, tiek traukiant per dantį įvairių viešumoje pasirodančių žmonių įvaizdį ir manieras. Kandus jo tonas traukė ir gerbėjus, ir kritikus, kurie dažnai „pliekdavosi“ komentarų skiltyje. Lietuviams jos tonas ir stilius greičiausiai primintų Andrių Užkalnį. Nors jos nebėra jau devynerius metus, socialinių tinklų komentaruose kai kurie maltiečiai vis dar lieja tulžį apie jos kandžią raišką.
Be drąsos reikšti savo poziciją konservatyvioje visuomenėje, Caruana Galizia pasižymėjo metodišku tyrimo procesu, maksimaliai saugančiu šaltinius visuomenėje, kurioje daugelis žmonių vieni kitus pažįsta ir informacija dažnai nuteka. Ji patardavo šaltiniams, kaip perduoti dokumentus užšifruotomis žinutėmis, kai tokia technologija dar buvo nauja, ir pasirūpindavo, kad užuominos tekste neišduotų, kas jai perdavė informaciją. Dėl to šaltiniai, nuo biurokratų iki bankų darbuotojų, ja pasitikėjo kaip niekuo kitu ir būtent jai padėjo atskleisti prieštaringiausius Maltos skandalus. Žurnalistė sulaukdavo grasinimų ir šaukimų į teismą, bet nepasidavė ir neišdavė savo šaltinių. Ji laikėsi atokiai nuo tinklų ir asociacijų – nestojo į susivienijimą, ilgainiui tapusį žurnalistų profesine sąjunga, nesijungė į tarptautinius žurnalistų tinklus, kliovėsi tik savimi ir patikrintais kontaktais.
2016 metais į jos rankas pateko dokumentai, rodantys, kad anuometinis energetikos ministras Konradas Mizzi’s ir anuometinio premjero dešinioji ranka Keithas Schembri’s įsteigė įmones Panamoje ir esą ketina į šių įmonių sąskaitas gauti lėšas iš kitų slaptumu pasižyminčiose jurisdikcijose įsteigtų įmonių. Caruana Galizia pirmoji paskelbė šią informaciją. Tuometinis premjeras Josephas Muscatas gynė abu politikus – vėliau, į viešumą iškilus daugiau informacijos ir vykstant tyrimui apie institucijų vaidmenį žmogžudystėje, Muscatas teigs, kad buvo svarbu juos palikti vyriausybėje, nes jie „judina reikalus“ – lietuviams pažįstama formuluotė. Įtariamas korupcija, bet bent jau dirba darbus…
Nei policija, nei prokuratūra tuo metu nesiėmė jokių veiksmų – veiksmai prasidėjo tik po ketverių metų ir bylos dėl galimos korupcijos nesibaigė iki šiol.
Kaip teisme pasakojo žurnalistės sūnus Matthew, be Panamos dokumentų Caruana Galizia dar tyrinėjo milžinišką kiekį informacijos, nutekėjusios iš dujų tiekimo koncerno ElectroGas. Kelių stambių verslų konsorciumas neseniai buvo laimėjęs viešųjų pirkimų konkursą transformuoti Maltos elektros gavybą. Fenecho, kurį teismas praėjusį mėnesį išteisino, šeimos įmonė buvo viena iš konsorciumo partnerių. Nutekėję dokumentai, kaip liudijo Matthew Caruana Galizia, būtų atskleidę konsorciumo finansinius sunkumus ir galimai sutrukdę pastarajam imti paskolas palankiomis sąlygomis.
Nutekėję dokumentai atskleidė, kad Fenechas Dubajuje turėjo įmonę pavadinimu 17 Black, iš kurios sąskaitų abu minėti politikai esą turėjo gauti lėšas savo ofšorinėms įmonėms Panamoje. Tačiau žurnalistai tai atskleidė tik gerokai vėliau. Iki savo mirties Daphne Caruana Galizia spėjo paskelbtiatskleisti, kad du politikai valdė ofšorines struktūras Naujojoje Zelandijoje ir Panamoje, kad jie planavo gauti lėšų iš 17 Black, ir kad ši įmonė įsteigta Dubajuje. Įrodymų, kad pinigai buvo pervesti, nerasta. Fenechas ir politikai teigė, kad sandoriai neįvyko ir kad nutekėję dokumentai apie sandorių galimybę niekaip nesusiję su elektros koncernu.
Matthew Caruana Galizia teisme liudijo, kad iki pat nužudymo jo mama nagrinėjo šio tyrimo dokumentus. Tuo pat metu kiti jos tinklaraštyje išviešinti žmonės bandė ją persekioti teismais – mirties dieną jai buvo iškelta daugiau kaip 40 bylų už tariamą šmeižtą. Lemtingąją 2017 metų spalio 16 dieną ji įsėdo į prie namų paliktą automobilį ir išvažiavo į banką. Neilgai trukus, automobilis ėmė kibirkščiuoti ir po vairuotojo sėdyne įtaisyta bomba sprogo, išdraskydama moters kūną į gabalus.
Užsienio ekspertų padedama, policija išsiaiškino, kad sprogmuo aktyvuotas telefonu, ir atsekė telefono aparatą. Pagal greta buvusio telefono numerį tyrėjai ilgainiui atsekė ir telefono savininką. Jau tų pačių metų gruodį policija sulaikė tris įtariamuosius. Ikiteisminis tyrimas truko pusantrų metų, kol pagaliau, 2019-aisiais, vykdytojams pareikšti kaltinimai. Trys vykdytojai ir du sprogmens tiekėjai vėliau buvo nuteisti ir šiuo metu sėdi kalėjime.
Tų pačių metų pabaigoje sulaikytas tarpininkas, kuris mainais už malonę sutiko duoti parodymus ir atskleisti turimą informaciją apie žmogžudystę. Plano sumanytoju tarpininkas įvardijo Fenechą ir lapkričio gale policija jį sulaikė. Vėliau atskleista, kad apie planus jį sulaikyti Fenechas buvo informuotas ir tą pačią dieną bandė išplaukti savo jachta, menamai į Italiją. Tačiau policija spėjo užkirsti kelią galimam pabėgimui. Prokuratūrai itin pasitarnavo tai, kad vienu metu supanikavęs dėl savo saugumo, tarpininkas ėmė įrašinėti savo pokalbius su Fenechu.
GPB gyvuoja tik Jūsų dėka! Paremti galite čia:
Kol byla buvo prokuratūros rankose, Fenechas išbuvo už grotų iki 2025-ųjų vasario – ilgiau įtariamojo be teismo laikyti kalėjime neleidžia įstatymai. Šių metų liepą prasidėjo jo teismas, kuriame advokatų komanda metė visas pajėgas, kad būtų suabejota liudininkų patikimumu ir įrodymų tvirtumu. Fenechas, kuris policijos tardymo metu prisipažino pervedęs pinigus tarpininkui ir „palaiminęs“ žmogžudystės planą, teigė, kad vėliau pareikalavo vykdymą sustabdyti ir galutinio žmogžudystės plano sumanymu kaltino K. Schembri’į – buvusio premjero pagalbininką, turėjusį ofšorinę Naujosios Zelandijos ir Panamos verslo struktūrą. Pastarasis kaltinimus neigė. Policija ir prokuratūra, kiek žinoma, apie jį neturi surinkusi įrodymų ir 2021-aisiais policijos komisaras teigė, jog visiems įtariamiesiems pareikšti kaltinimai, kas rodo, kad Schembri’o tarp įtariamųjų nėra. Tačiau teismo metu paaiškėjo, kad krata Schembri’o namuose atlikta neišsamiai ir visuomenėje kilo įtarimų, ar jo vaidmuo buvo išsamiai ištyrinėtas.
Maltoje tokio pobūdžio bylose nuosprendį skelbia prisiekusieji. Prisiekusiųjų teismai, išklausę prokuratūros pateiktus įrodymus, vykdytojus nuteisė, o Fenechą išteisino. Prisiekusieji neteikia paaiškinimų, kodėl taip nusprendė.
Žurnalistės šeima ir žiniasklaidos laisvę ginančios organizacijos po nuosprendžio stebėjosi, kad surinktų įrodymų ir Fenecho prisipažinimo pervedus pinigus tardymo metu nepakako prisiekusiesiems įtikinti net ir lengvesniu iš dviejų kaltinimų – kaltinimu nusikalstamu susivienijimu (criminal association). Spalio 16-ąją minime Daphne’ės Caruana Galizia nužudymo devintosios metinės ir Malta jas pasitiks nedaug pasistūmėjusi nuo pradinio taško: vykdytojai jau už grotų, bet, kad ir kur jis bebūtų, sumanytojas laisvėje. Prieš Fenechą policija ir prokuratūra turėjo liudininką, pokalbių įrašus, susirašinėjimus, įrodymus apie bandymą išvykti iš šalies planuoto sulaikymo dieną ir tardymo metu įrašytą prisipažinimą pervedus pinigus. To nepakako. Kiek yra žinoma, nieko panašaus nėra surinkta apie jokį alternatyvų įtariamąjį, jei toks kada nors buvo.
Visame pasaulyje nenuteisti lieka keturi penktadaliai žurnalistų žudikų. Žmogžudystė Maltoje Europai priminė, kad tokie nusikaltimai vyksta ne tik kažkur toli. Praėjus vos keliems mėnesiams po Caruana Galizia nužudymo, 2018-ųjų vasarį, Slovakijoje nužudytas Jánas Kuciakas ir jo sužadėtinė Martina Kušnirová. Kuciakas su komanda tyrinėjo korupciją ir organizuotą nusikalstamumą. Po kelių mėnesių policija dėl nesusijusių kaltinimų sulaikė verslininką Marianą Kočnerį, iš kurio Kuciakas prieš mirtį teigė gavęs grasinimų. 2019-aisiais Kočneriui pareikšti kaltinimai, bet tuo metu jis jau buvo teisiamas dėl finansinių nusikaltimų ir naujų kaltinimų sulaukė įkalinimo vietoje.
Tiek Slovakijoje, tiek Maltoje policija ganėtinai greitai sulaikė įtariamus vykdytojus. Abiejose šalyse įtarimai pareikšti įtakingiems verslininkams. Abiejose šalyse atsistatydino premjerai. Abiejose šalyse atsirado tarpininkai, pasiruošę liudyti ir pateikti įrodymus prieš bendrininkus. Taip pat abiejose šalyse žmogžudystės užsakymu kaltintus verslininkus teismai išteisino. Tiesa, Kočnerio atveju nuosprendžio neteko laukti beveik devynerius metus.
Abiejose šalyse nuosprendžiai apskųsti, inicijuojant pakartotinio teismo procesą. Slovakijoje vienas toks procesas jau įvyko ir baigėsi 2023 metais – Kočneris vėl išteisintas. Bet pernai Aukščiausiasis teismas procese aptiko klaidų ir anuliavo nuosprendį, tad teismas vėl turėjo prasidėti iš naujo ir tebevyksta. Maltoje prokuratūra taip pat siekia pakartotinio teismo. Skirtumas tas, kad Kočneris visus šiuos procesus stebi kalėjime už finansinius nusikaltimus. Fenechas, kalėjime be teismo prasėdėjęs maksimalų laiką, po nuosprendžio yra oficialiai nekaltas ir laisvas.
Pagal tekstą parengtas trumpas video:
Taip yra ne dėl įtarimų prieš maltietį trūkumo. Kaip praneša vietinė žiniasklaida, Fenechui pareikšti kaltinimai mėginimu nelegaliai įsigyti ir į šalį įvežti ginklų ir nuodų, pinigų plovimu, bendrininkavimu bandant papirkti policijos pareigūną ir korupcija 17 Black ir ElectroGas byloje. Nors visose bylose surinkta pakankamai įrodymų teismui pradėti, teismą pasiekė tik ginklų ir nuodų byla. Posėdžiai vyksta už uždarų durų.
Kai bylos tempiasi metų metus, liudininkai pamiršta informaciją, gerai su bylomis susipažinę pareigūnai perkeliami, kyla karjeros laiptais ar palieka tarnybą, įrodymai gali pasimesti. Tad šis teismo procesas yra pakartotinis skaudus priminimas apie tai, kokia didelė gali būti lėtų ir neefektyvių institucijų kaina. Maltoje įprasta, kad bylos tempiasi metų metus. Tai būdinga ir kitoms žmogžudystėms, smurto šeimoje ir femicido byloms. Europos Komisija apie tai pažymi kasmetinėse ataskaitose apie įstatymo viršenybę.
Lietuvos istorijoje organizuotas nusikalstamumas taip pat yra pareikalavęs žurnalisto gyvybės. 1993 metais nusikaltėliai nužudė žurnalistą Vitą Lingį ir tuo metu Lietuvos teisėsauga taip pat dorojosi su ribota įstatymine baze ir neadekvačiais ištekliais sudėtingiems nusikaltimams tirti. Interviu TV3 portalui buvęs prokuroras Antanas Klimavičius teigė, kad po žurnalisto nužudymo teisėsaugoje įvyko lūžis ir veiksmų prieš nusikalstamas grupuotes imtasi iš peties.
Maltoje toks lūžis neįvyko. Žurnalistų publikacijų neseka ikiteisminiai tyrimai. Ikiteisminiai tyrimai metų metus nevirsta bylomis teisme. Aukštas pareigas užimantys asmenys nenuteisiami už korupciją, kad ir ką rašytų žurnalistai.
2024 metais Europos Sąjungoje įsigaliojo Europos žiniasklaidos laisvės aktas, neoficialiai vadinamas Daphn’ės įstatymu. Jo dalis, apibrėžianti taikomus terminus, pateikia žiniasklaidos paslaugos ir žiniasklaidos paslaugų teikėjo apibrėžimus, bet vengia žurnalistikos ir žurnalisto apibrėžčių. Daphne’ės istorija įstatymų leidėjams atskleidė ir platų grėsmių žurnalistams spektrą, ir kartu įspėjo nesistengti teisiškai įtvirtinti standarto, kas gali vadintis žurnalistu, o kas ne. Maltietė tinklaraštininkė, nebaigusi žurnalistikos studijų ir nesijungusi į profesinius tinklus, nesistengusi atskirti faktų nuo savo nuomonės, buvo nepamainomas tyrimų ir viešąjį interesą ginančios informacijos šaltinis. Užuot ieškojęs profesinių kriterijų, įstatymas apibrėžimo centre įtvirtino redakcinę atsakomybę už turinį.
Šiandien jos paveldas – įkvėpimas visoje ES žurnalistus ginančiam įstatymui, Europos Parlamento skiriama žurnalistikos premija ir padidėjęs tarptautinis dėmesys Maltai, padėjęs išjudinti šiokias tokias institucijų reformas.
Viršelio nuotrauka: Maltos žurnalistės Daphne Caruana Galizia atminimo paminklas prie Maltos universiteto. Autorius: Christian Camenzuli