fbpx

Jurgis Valiukevičius

Jonavos „Achema“: ar įvyks pirmasis Lietuvoje streikas privačioje įmonėje?
Darbo istorijos/Interviu/Klausymui/Lietuvoje

Jonavos „Achema“: ar įvyks pirmasis Lietuvoje streikas privačioje įmonėje?

By Jurgis Valiukevičius / 4 vasario, 2022

Viena didžiausių pramonės įmonių Lietuvoje, AB „Achema“, gali tapti pirmąja įmone šių laikų Lietuvos istorijoje, kurios darbuotojai išeis į streiką. Anksčiau profsąjungų pavyzdine laikyta įmonė jau dvejus metus nepasirašo kolektyvinės sutarties. „Achemos“ profsąjunga paskelbė, kad vasario 8 d. pradės neterminuotą streiką. GPB pakalbino įmonės darbuotojus ir profsąjungos pirmininkę apie susidariusią padėtį ir streiko perspektyvas.

Nuo streiko Vilniaus viešąjį transportą saugo tik lietuviški įstatymai
Darbo istorijos/Klausymui/Lietuvoje

Nuo streiko Vilniaus viešąjį transportą saugo tik lietuviški įstatymai

By Jurgis Valiukevičius / 2 vasario, 2022

Pusę metų besitęsianti Vilniaus viešojo transporto darbuotojų kova – tai geriausias pavyzdys, kad susivienyti mes gebame, tik kovoti mums tenka ne tik prieš savo darbdavius, bet ir prieš valstybės biurokratinę sistemą. Atėjo metas pripažinti, kad Lietuvos profsąjungų pirmutinė problema – ne mitinis „darbuotojų pasyvumas“, o Europoje griežčiausi streikų įstatymai.

Pasmerkėme Mildažytę – pasmerkime ir „Farus“
Komentarai/Lietuvoje

Pasmerkėme Mildažytę – pasmerkime ir „Farus“

By Tomas Marcinkevičius / 28 sausio, 2022

Įsivaizduokite, kad pakliuvote į labai nemalonią situaciją. Patyrėte fizinį ar seksualinį smurtą, ūmiai pasireiškė psichikos sutrikimas, galiausiai – nesugebėjote susitvarkyti su kokia nors psichotropine medžiaga ar priklausomybe nuo jos. […] O dabar dar įsivaizduokite, kad į visą šią krizinę situaciją įsiveržė pareigūnų būrelis su TV operatoriumi, o po kurio laiko ją dar kartą išvysite per TV3, „šmaikščiai“ įgarsintą užkadrinio balso. Sakote, galite nesutikti, kad jus filmuotų? Bet, pirma, jei Tiškevič vien iš pagarbos neatsistojo ir neišėjo iš Mildažytės namų, tai ar „Farų“ herojus/ė (ne savo noru) turės pakankamai drąsos tokioje situacijoje pareikšti savo teises? O jei turės, ar reikš jas taip, kad nebūtų už tai suimtas ir apkaltintas nepaklusimu pareigūnams?

Kam švilpė Sausio 13-osios protestuotojai?
Komentarai/Lietuvoje/Politika

Kam švilpė Sausio 13-osios protestuotojai?

By Nojus Kristė / 24 sausio, 2022

Pirmiausia, visiškai akivaizdu, kad protestuotojai švilpė ir reiškė nepagarbą ne Sausio 13-osios aukoms, jie švilpė dabartinei Lietuvos valdžiai. Tai, kad valdantieji jiems reiškiamą panieką nori prilyginti nepagarbai visai Lietuvos nepriklausomybės istorijai, tik rodo nė kiek nebestebinančią jų aroganciją. Be to, tai buvo bene pirma proga, kai protestuotojai galėjo fiziškai prisiartinti prie premjerės bei kai kurių kitų valdžios atstovų ir į akis pareikšti, ką apie juos mano – priekaištauti, kad Sausio 13-oji yra netinkama proga protestui, nėra visiškai sąžininga.

Kas yra energetinis nepriteklius ir kodėl pašalpos jo nepanaikins? (II dalis)
Energetika/Redakcija rekomenduoja

Kas yra energetinis nepriteklius ir kodėl pašalpos jo nepanaikins? (II dalis)

By Živilė Mantrimaitė, Rytė Jarmoškaitė / 10 sausio, 2022

Po Nepriklausomybės atgavimo visi šitie netvarūs daugiabučiai buvo privatizuoti. Jų gyventojai, nebe valstybė, nuo šiol yra pastatų savininkai. Problema ta, kad privatizacijos metu teisinė sistema, kuri užtikrintų namų administravimą, techninę priežiūrą ir remonto darbus dar neegzistavo, todėl daugiabučių administravimas šiandien gana chaotiškas. Planinės ekonomikos akivaizdoje pastatyti nekokybiški daugiabučiai po Nepriklausomybės atgavimo gana greitai tapo privačių įmonių taikiniu, todėl gyvenimo kokybė juose auga lėtai ir netolygiai.

Kas yra energetinis nepriteklius ir kodėl pašalpos jo nepanaikins? (I dalis)
Energetika/Redakcija rekomenduoja

Kas yra energetinis nepriteklius ir kodėl pašalpos jo nepanaikins? (I dalis)

By Živilė Mantrimaitė, Rytė Jarmoškaitė / 7 sausio, 2022

Mūsų asmeninis komfortas, santykis su kaimynais, mūsų labai privati galimybė nesirgti hipotermija dar yra susijusi su labai vieša klimato kaitos problema, kuri mus žudo iš lėto, be pasigailėjimo. Viskas susiję, viskas aktualu ir viskas išsprendžiama. Reikia renovuoti „chruščiovkes“, pristatyti saulės baterijų, išvalyti senus katilus ir draugiškai užsidaryti langus, kol nuosaikiai šildomės reguliuojamais radiatoriais. Viską finansuotų valstybė, sumažintume energijos švaistymą ir taip padidintume tikimybę nenumirti per klimato katastrofą. Tai kodėl taip sunku išspręsti šią problemą čia ir dabar?

POKALBIAI | Jaunųjų gydytojų studijos, darbas ir seni rūpesčiai: Miglė Gedminė ir Karolis Kilčauskas
Interviu/Klausymui/Pokalbiai/Sveikata

POKALBIAI | Jaunųjų gydytojų studijos, darbas ir seni rūpesčiai: Miglė Gedminė ir Karolis Kilčauskas

By Karolis Dambrauskas, Tadas Janušauskas, Mykolas Baranauskas / 6 gruodžio, 2021

Rubrikoje „GPB Pokalbiai“ apie jaunųjų medikų studijas, darbą ir su tuo susijusias problemas lapkričio pradžioje socialiniame centre Emma pakalbėti susitikome su Karoliu Kilčausku ir Migle Gedmine iš Jaunųjų gydytojų asociacijos. Kalbėjomės apie tai kaip turėtų atrodyti ir kaip atrodo rezidentūros studijos, apie tai kodėl valstybei, kuri ir finansuoja šias studijas, vėliau trūksta suinteresuotumo pasidomėti jų kokybe.

„Squid Game“ – (ne)vaikiškas žaidimas pagal neoliberalias taisykles
Kultūra

„Squid Game“ – (ne)vaikiškas žaidimas pagal neoliberalias taisykles

By Augustas Pinkevičius / 11 lapkričio, 2021

Taigi, žaidime klasiniu aklumu grįsta individualistinė prieiga prie galimybės laimėti mažai kuo skiriasi nuo nūdien už lango vykstančios estafetės. Egalitarizmas čia iškyla kaip gražus ir tuščias žodis, idealistiškai nekreipiantis dėmesio į ekonominio statuso, lytinės tapatybės, etninės kilmės ar kitas, lygybę hierarchizuojančias, socialines dimensijas. Kaip asmenims, gyvenantiems skurde ir neturintiems sąlygų įgyti kokybišką išsilavinimą, aukštyn kilti nuopelnais varomos visuomenės liftu?

Tamsioji Apšvieta: neoreakcija ir jos ateitis praeityje
Teorija

Tamsioji Apšvieta: neoreakcija ir jos ateitis praeityje

By Linartas Tuomas / 2 lapkričio, 2021

Iš politinės pusės, atmetant visas rasistines, mačistines ir apskritai dešiniąsias nesąmones, neoreakcija pagrįstai identifikuoja liberaliąją demokratiją kaip problemą, tačiau jai spręsti pasiūlo visiškai distopinius manevrus. Neoreakcija yra nusivylusi politine ir sociokultūrine, o ne ekonomine kapitalizmo padėtimi, todėl jos projektas atitinka dar didesnį materialios kapitalo prievartos įtvirtinimą. Kapitalizmas neoreakcijai nėra kliūtis, visiškai priešingai – kapitalizmas čia yra sprendimas ir atsakymas. Metaforiškai tariant, neoreakcija siūlo apnuoginti feodalistinius kapitalizmo griaučius ir juos apvilkti nauja technologine mėsa.