Šalin rankas nuo bendro turto: protestas Kaune prieš centrinio pašto privatizavimą

Anot „Pašto“ atstovų, pastatus jie siekia parduoti, nes juos išlaikyti neapsimoka. Ši valstybės valdoma įmonė dar šių metų sausį siūlė miestų savivaldybėms perimti pastatus savo nuosavybėn, bet šios atsisakė. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis lapkritį Kauno dienai teigė , jog centrinis paštas miestui nereikalingas: „Užtenka Kaune viešųjų erdvių tikrai. Neįsivaizduoju, kas galėtų jį išlaikyti. Geriau tegu parduoda privačiam verslui ir išsispręs.“

Į šiandienos akciją susirinkę miesto gyventojai, pašto darbuotojai ir profesinės sąjungos teigė, jog meras turėtų ginti viešąjį interesą, o ne vadovautis vien savo nuomone. Anot jų, niekas neatsiklausė miestiečių, ar šie nori parduoti pastatą privatiems asmenims, o pastatas yra ypatingai svarbus miestiečiams kaip istorinis ir architektūros simbolis. Akcijos metu žmonės rašė asmeninius laiškus merui, kuriuose reikalavo merą imtis veiksmų, kad pastatas išliktu ir viešu ir siūlė idėjų, kaip jį galima išnaudoti visuomeniniams poreikiams. 

Šią akciją organizavę pašto darbuotojai teigė, jog dėl Kauno Centrinio pašto pardavimo nukentės, visų pirma, pašto darbuotojai. Iš centro į Varnių gatvėje esančias patalpas planuojami perkelti darbuotojai pašto siuntas turės gabenti ilgesnį atstumą. Dėl to darbas apsunkinamas tiek fiziškai, tiek laiko prasme, bet už papildomą darbą paliekamas toks pat žemas atlyginimas. 

Kviečiame skaityti vienos iš pašto darbuotojų, Raimondos, kalbą iš protesto:

„Prieš 28 metus pradėjau dirbti pašte. Man, septyniolikmetei mergaičiukei, pašto rūmai atrodė didingi, pilni judesio ir gyvybės. Juose dirbo personalo skyrius, regiono vadovas, administracija, buhalterija, logistika, architektai, teisininkai, aplink paštą dūzgė laiškanešiai. Nuostabi salė, pilna darbuotojų ir klientų. Iki šių dienų išlikusi valgykla „Prie pašto“, kurioje dirbančios moterys klientus džiugina nebrangiais skaniais patiekalais.

Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ vienintelė akcininkė yra valstybė – Lietuvos Respublika, kurios, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Tiesiog nesuvokiama, kaip per paskutinius 10 metų, būdama pagrindine Lietuvos pašto akcininke, valstybė leido suniokoti Kauno, Klaipėdos, Vilniaus centrinius paštus. Dabar girdime, kad šie pastatai netinkami pašto veiklai, jų neapsimoka išlaikyti. 

1932 m. buvo pastatyti šie nuostabūs Kauno centrinio pašto rūmai. Pastatą projektavo architektas Feliksas Vizbaras, kuris tuo metu dirbo susisiekimo ministerijos vyriausiuoju inspektoriumi. Pašto rūmai buvo pastatyti pašto funkcijai atlikti.

Likimas taip lėmė, kad prieš 12 metų pati perėjau dirbti į Kauno centrinį paštą. Kasdieną gėriuosi pastato didybe ir mūsų salės nuostabiom freskom. Bet paskutinius 10 metų Kauno centrinis paštas po truputį apleidžiamas ir niokojamas. Pasak mūsų valdybos, geriau nuomoti patalpas ir jas susiremontuoti nei išlaikyti šį nuostabų pastatą. Pašto valdyba keičiasi, kratosi atsakomybės, teigia kad iki jų atėjimo buvo palikta daug problemų, mes nekalti, mes nekalti, mus supraskit. Nusibodo per tiek metų žiūrėti į Lietuvoje nykstančius paštus, į valdančiųjų cirkus ir akių dūmimus. 

Todėl kreipiuosi į Kauno miesto savivaldybę ir miesto merą Visvaldą Matijošaitį. Raginu atstovauti miestiečių interesus ir išreikšti aiškią politinę valią, kad paštas turi likti viešu turtu.

Šiuo metu svarbiausia yra sustabdyti pastato pardavimo aukcioną, kuris planuojamas gruodžio 18-19 dienomis. Taigi, raginame merą ir miesto savivaldybę kreiptis į Vyriausybę, kad ši stabdytų pastato pardavimo aukcionus.”