Darbuotojai iš Turkijos skelbia bado streiką

Darbuotojai nusprendė Gruodžio 31 d. pradėti bado streiką. Savivaldybė taip pat informuota apie sausio 9 d. rengiamą protesto akciją-eitynes Perkūno alėjoje. Badauti žada apie dvidešimt žmonių, tačiau, pasak darbuotojų, greičiausiai tas skaičius didės, vėliau po truputį prisijungs daugiau protestuojančiųjų.

Prieš pradedant bado streiką, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga susitiko su 8-iais darbuotojais ir paprašė išsamiai papasakoti apie jų situaciją. Darbuotojai teigė, kad yra pasiryžę kovoti iki galo: „mes jaučiamės iš visų pusių užgauti ir kartu su savo šeimomis įstumti į tokią padėtį, kad sieksime atgauti viską, kas mums priklauso – pinigus už šventines dienas, už viršvalandžius ir darbą savaitgaliai“. Darbuotojai teigia esantys tikri, kad pinigus, kuriuos yra skolinga, įmonė turi, tačiau nenori jų sumokėti. Pajutusi spaudimą, ji visada su darbuotojais atsiskaito, nors ir nuolat tvirtina, kad pinigų neturi. 

Šiuo metu streikuojantiems 53 darbuotojams įmonė skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų kiekvienam. Dar prieš kelias dienas įmonės atstovai skelbė, kad su darbuotojais bus netrukus atsiskaityta. Pasak darbuotojų, įmonė siūlė išmokėti nuo penkių iki septynių šimtų eurų kiekvienam žmogui. Tačiau įtardami darbdavio gudravimus, jie nusprendė atsisakyti šios menkos sumos. 

Sutartyje buvo nurodytas keturių su puse eurų valandinis atlyginimas už normalias darbo valandas, bet už viršvalandžius žadėta mokėti šešis eurus ir septyniasdešimt penkis centus. Pasak darbuotojų, jie tikrai nesiimtų bado akcijos, jeigu tik jiems būtų išmokėta tokia tokia suma. „Šitame šaltyje joks žmogus nebadautų“, teigė darbuotojai, tačiau sutikus priimti tokią sumą, darbdavys gali pradėti tvirtinti, kad daugiau nieko jiems nėra skolingas.

Į Lietuvą darbininkai iš Turkijos statyti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune atvyko šių metų kovo 28-ąją dieną. Turkijos stambios statybų kompanijos “Kayi construction” atstovai jiems tik atvykus paaiškino, kad pirmus tris mėnesius atlyginimas nebus mokamas ir bus pradėtas mokėti tik nuo ketvirtojo. Iki šiol atlyginimai vis dar nėra pilnai išmokėti. Aiškindama susidariusią situaciją įmonė darbuotojams teisinasi įvairiai: negautas atsiskaitymas su užsakovu – Kauno miesto savivaldybe, sunki ekonominė padėtis Turkijoje ir panašiai. 

Darbo sąlygos statant stadioną nė kiek neatitiko Lietuvoje galiojančių įstatymų. Darbo valandos buvo labai ilgos: mažiausiai dvylika – trylika valandų per dieną, pradedant nuo pusės aštuonių ryto ir baigiant vidurnaktį ar net vėliau. Dirbti teko ir per šventines dienas bei savaitgalius. Vietoj sutartos vienos išeiginės dienos per dvi savaites, darbuotojai dažniausiai gaudavo vieną išeiginę dieną per tris savaites. Vidutiniškai per mėnesį darbuotojai išdirbdavo iki 340 valandų, kai Lietuvoje negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę arba192 valandas per mėnesį. 

Kai darbuotojai, kurių šeimos buvo likusios Turkijoje, pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl neišmokamų atlyginimų, įmonė pagaliau ėmė pervedinėti„avansus“ į darbuotojų banko sąskaitas Turkijoje, o dalį sumos buvo duodama grynais darbuotojų išlaidoms (pragyvenimui) Lietuvoje. Į banko sąskaitas gaunama dalis  dažniausiai iš viso būdavo apie 500 eurų per mėnesį. Tuo tarpu darbo sutartyje yra nurodytas 4,5 eurų valandinis atlyginimas. 

Suma, kurią darbuotojai turėtų gauti, kiekvieno darbuotojo atveju yra skirtinga ir varijuoja nuo septynių iki dvylikos tūkstančių eurų. Šios sumos apima tik atlyginimą, į kurį neįskaičiuota daugybė viršvalandžių ir darbas šventinėmis dienomis. Darbuotojai turi įmonės išrašus, paliudijančius jų išdirbtą laiką ir sumas, kurias jie turėtų gauti. Šiuo metu stadiono statybos yra sustojusios – dirba tik keletas lietuvių. Lietuvoje dirba visa turkų statybininkų brigada, apie 50 darbininkų. Įmonė atgal į Turkiją jau išsiuntė tris darbininkus, pinigai jiems sumokėti nebuvo, o į savo darbuotojų skambučius įmonė neatsiliepia.

Surinkti pasai, siūlymai vykti į Turkiją ir prašymai „pavaidinti, kad dirba“

Darbuotojai pasirašė sutartis su kompanija dar būdami Turkijoje, tačiau nei vienas iš jų nėra gavęs sutarties kopijų: jiems buvo paaiškinta, kad antra sutarties kopija bus grąžinta, kai tik ją pasirašys direktorius, tačiau šios kopijos jų taip ir nepasiekė. Be to, tik atvykus į Lietuvą visų darbuotojų pasai buvo surinkti, taip apribojant veikimo laisvę. Pasus pavyko atgauti tik po aštuonių mėnesių.

Šiuo metu įmonė darbuotojams siūlo grįžti į Turkiją, padengti sumą, reikalingą pinigų lėktuvo bilietams – tris ar penkis šimtus eurų – ir tuomet jau tvarkytis reikalus ten. Tokiu atveju darbuotojams tektų kreiptis į Turkijoje esančią įmonę tarpininkę – valstybinę įstaigą, kuri tarpininkauja konflikto tarp darbuotojų ir darbdavių atvejais. Formaliai, šioje įstaigoje turėtų būtų pasirašyta sutartis ir darbdavys įpareigotas išmokėti keturiasdešimt procentų skolos, likusius pinigus paskirstant į kelias dalis išmokamas per tam tikrą laiką.  Tačiau darbuotojai nesutinka su tokiu įmonės pasiūlymu. Anot jų, šis teisinis procesas užtrunka metų metus – jau dabar Turkijoje yra pateikti šimtai skundų dėl šios įmonės nusižengimų, o įmonės atstovai dar labiau vilkina procesą vengdami susitikimų su darbuotojais. Anot darbuotojų, išvykus į Turkiją nebus jokių garantijų, kad pinigus iš viso pavyks atgauti.

“Kayi construction” yra žinoma pasaulyje ne tik dėl laimimų statybų projektų konkursų, bet ir dėl darbuotojų streikų. Iki pat šiandien tęsiasi streikas Alžyre, kur karo ligoninę statantiems darbininkams neišmokama atlyginimų jau 13 mėnesių. Įmonė turi kitų daugybę bylų ir neįvykdytų įsipareigojimų įvairiose šalyse. Pasak darbuotojų, šiuo metu įmonė bando užsitikrinti naują statybų projektą Slovėnijoje. 

Kaip buvo pranešta neseniai pasirodžiusiame straipsnyje, keliems Kaune dirbusiems žmonėms atlyginimai buvo sumokėti, juos pačius… atleidus! Darbuotojai patikslina: gruodžio 20 d. įmonė iš savivaldybės turėjo gauti apie milijono eurų įmoką. Nors darbuotojai jau buvo sustabdę darbus, tą kartą įmonė juos įtikino, kad vykstant savivaldybės atstovų apžiūrai, jie „pavaidintų, kad dirba“, o apžiūrai pasibaigus, pažadėjo sumokėti atlyginimus. Pasak darbuotojų, tada tik penki jų kolegos atsisakė vaidinti ir kreipėsi į žiniasklaidą. Šis protestas jiems buvo sėkmingas: įmonė atleido šiuos žmones, bet su jais pilnai atsiskaitė. Tačiau kiti, neprotestavę darbuotojai, nieko negavo. 

Be sveikatos draudimo, be maitinimo, be gyvenamųjų konteinerių

Pasak darbuotojų, susidūrus su sveikatos problemomis, buvo vengiama juos vežti pas gydytoją, siūlant išgerti paprastų nuskausminamųjų ar tiesiog pailsėti. Ištikus rimtesnei bėdai, juos veždavo į ligoninę, bet jie buvo verčiami prisiimti kaltę dėl nelaimingo atsitikimo.

Darbuotojams buvo paaiškinta, kad jų turimas draudimas galioja tik iki tol, kol jų lėktuvas nusileidžia Lietuvoje. Pasak darbuotojų, Turkijoje egzistuoja sistema, numatanti, kad vyrui dirbant žmona irgi gali naudotis jo sveikatos draudimu ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Vis dėlto, šiuo atveju, sveikatos draudimu pasinaudoti negali nei darbuotojai, nei jų šeimos, kadangi įmonė tokio draudimo nesuteikė. Būta atvejo, kai vienam iš darbuotojų, brigados vadovui, prireikė atlikti operaciją, tačiau kadangi, kaip jį informavo ligoninėje, jis neturėjo sveikatos draudimo, darbuotojas nežinojo iš kokių pinigų bus apmokėta jo operacija. 

Darbuotojai paprastai gaudavo maitinimą restorane „Miesto sodas“, su kuriuo įmonė yra sudariusi sutartį. Tačiau praeitą savaitę darbuotojams pradėjus streiką, vadovai juos informavo, jog maitinimas šioje vietoje bus greitai nutrauktas. Taip pat įmonė grasina išardyti gyvenamuosius konteinerius, kuriuose iki šiol nakvoja darbuotojai. Pasak darbuotojų, taip juos siekiama išvaryti atgal į Turkiją.

Savivaldybė kratosi atsakomybės

Darbuotojams buvo pažadėtas susitikimas su statybų kompanijos ir Kauno savivaldybės atstovais sausio antrąją dieną. Kol kas savivaldybė juos informavo, kad visus pinigus pervedė įmonei ir jokių įsipareigojimų jai neturi. Darbuotojai kreipėsi ir į Turkijos ambasadą. Ši informavo, kad jau anksčiau kalbėjosi su įmonės atstovais, kurie patikino, kad su darbuotojais atsiskaitoma tvarkingai. Ambasados darbuotojai pažadėjo susisiekti su valdžios bei įmonės atstovais ir užtikrinti kad atlyginimai darbuotojams būtų išmokėti. Tačiau iki šiol darbuotojai girdėjo tik pažadus, bet jokių pinigų negavo.