fbpx

Jei norime kalbėti apie psichikos sveikatą – mums reikia kasti giliau

Mūsų kūnai ir protai yra ne tik vieta, kur esame labiausiai už save atsakingi, bet ir vieta, kur tiesiogiai patiriame sistemines problemas. Jos mus, kaip žmones, jungia ne ką mažiau nei kolektyviniai džiaugsmai. Apie psichikos sveikatą kalbėti būtina, bet jei norime apie ją kalbėti, turime prasikasti pro diagnostinį paviršių ir varginantį optimistinį individualizmą.

Psichiatrija kapitalistinėje visuomenėje dažnai veikia kaip pleistriukas sisteminėms žaizdoms ant individo sąmonės. Nerimauji ir patiri panikos priepuolius, nes atlyginimo vos užtenka sumokėti nuomą ar paskolą, o kokybiškam poilsiui apskritai neturi laiko? Per mažai ar per daug miegi, per mažai ar per daug valgai ir, vos tik nustoji dirbt ar blaškytis, tave užgriūva gniuždantis liūdesys, nes reguliariai patiri diskriminaciją ir dėl to jauties visų atstumta? Kas vakarą ir kiaurą savaitgalį geri, nes nematai kitų būdų užsimiršti nuo kasdienio streso, neužtikrintos ateities ir globalių krizių? Nieko tokio, viskam yra diagnozė, terapija ir vaistai, nes tie sunkumai tik tavo galvoje! Pakeisk požiūrį (o jei nepadeda smegenų chemiją) ir pasaulis nebeatrodys toks blogas tokia pozicija ne taip jau toli nuo sovietinės psichiatrijos pomėgio diagnozuoti šizofreniją sistemos kritikams. 

 

Kapitalistinės individualizuojančios psichiatrijos žinutės iš dalies veikia, nes pačios kuria savo efektyvumo standartus, kuriuos žmonės perima. Xanaxo tabletės iš tikro gali nuraminti, terapija sumažinti izoliacijos jausmą, o sveiki hobiai padėti pasijusti stipriau. Tačiau jie nepanaikina problemos šaknų ir nuolat reikalauja tavo pinigų, tavo laiko ir tavo valios pastangų tam, kad išgyventum sistemiškai palaikomą skurdą, stresą ir diskriminaciją. Jei gimei ne mieste, jei tėvai – neturtingi darbininkai, jei esi nelietuvė arba trans, jei netikėtai pašaukė į kariuomenę, tai tau iš tikrųjų gali reikti daug palaikymo, kad išgyventum šiuolaikinėje visuomenėje, o psichiatrinė pagalba bus tik ledkalnio viršūnė. Labiau, tvariau ir ne tau vienam ar vienai padėtų privalomų šaukimų į kariuomenę panaikinimas, trans žmonių ir tautinių mažumų teises ginantys įstatymai, progresyvesnė mokyklinio ugdymo programa, nemokamas ir kokybiškas švietimas, sveikatos apsauga, geros dirbančiųjų ir bedarbių sąlygos ir kiti konkretūs socialiniai pokyčiai. 

 

Psichikos sveikatos problemos didele dalimi yra nematomos socialinio ir ekonominio streso pasekmės. Psichiatrinių diagnozių ir diagnozavimo vis daugėja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija jau yra dažniausia neįgalumo priežastis pasaulyje. Kaip neseniai straipsnyje apie psichikos sveikatą rašė Monika Višnevska, asmuo yra kūno ir aplinkos susidūrimo laukas, tad bet koks individualių būsenų ir jausmų svarstymas turi atsižvelgti į jų priežastis ir sąlygas tiek aplinkoje, tiek kūniškoje patirtyje. Mūsų kūnai ir protai yra ne tik vieta, kur esame labiausiai už save atsakingi, bet ir vieta, kur tiesiogiai patiriame sistemines problemas. Jos mus, kaip žmones, jungia ne ką mažiau nei kolektyviniai džiaugsmai. Apie psichikos sveikatą kalbėti būtina, bet jei norime apie ją kalbėti, turime prasikasti pro diagnostinį paviršių ir varginantį optimistinį individualizmą. Jei norime kalbėti apie psichikos sveikatą, mums reikia kasti giliau.

Kviečiame dalintis Ievos Jokužytės išverstu Alyse Ruriani plakatu, iliustruojančiu gilumines psichikos problemų priežastis visuomenėje, ir tęsti kalbėjimą.

Komentaras Benedikto Gelūno.

3 Komentarai apie “Jei norime kalbėti apie psichikos sveikatą – mums reikia kasti giliau

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *