fbpx
Julianas Assange'as

Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?

Tiriamosios žurnalistikos organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui liepos 3 d. sueina penkiasdešimt metų. Deja, švęsti šio jubiliejaus jis negali, nes jau dveji metai yra kalinamas griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Jungtinėje Karalystėje. Jeigu Didžiosios Britanijos teismas patenkins JAV prašymą išduoti Assange’ą, o Amerika jį pripažins kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus „šnipinėjimu“, jam gresia 175 metai kalėjimo. Tad liepos 3 d. jo gimtadienį protestais paminės jo šeima bei nesuskaičiuojama daugybė rėmėjų visame pasaulyje. Tarp jų – ir DiEM25 grupė Lietuvoje kartu su bendraminčiais: Gegužės 1-osios profesine sąjunga, „Momentum Vilnius“ bei už žodžio laisvę kovojusia ir iš mokyklos dėl to beveik išmesta „Giljožinių“ komanda.

Šio straipsnio garso įrašo galite klausyti čia:

„WikiLeaks“ kova su korupcija ir karo nusikaltimais

„WikiLeaks“ Assange’as su bendražygiais įkūrė 2006 m. Britų dienraštis „The Guardian“ kurį laiką buvo vienintelis, pristatęs kai kuriuos šios organizacijos paviešintus duomenis. Pavyzdžiui, 2007 m. buvo atskleisti faktai apie buvusio Kenijos prezidento „perpumpuotus“ ir užsienio bankuose paslėptus šimtus milijonų svarų sterlingų. 2009 m. „WikiLeaks“ savo svetainėje atskleidė „Barclays“ banko mokesčių vengimo schemas, buvo paviešinta informacija apie žaliavų prekybos kompaniją „Trafigura“, Dramblio Kaulo Krante atsikračiusia nuodingų atliekų.

Šie ir kiti atskleisti nusikaltimai nesukėlė nei „WikiLeaks“, nei pačiam Assange’ui jokių pasekmių, kol 2010 m. jis padėjo suorganizuoti bene stambiausią įslaptintos informacijos atskleidimą pasaulio istorijoje. Tik šį kartą dėmesio centre atsidūrė ne kokia nors skurdi šalis, o galingiausia pasaulio valstybė. 

„WikiLeaks“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota JAV sraigtasparnio „Apache“ ataka Bagdade 2007 m. Tuomet žuvo daugiau nei dešimt civilių, tarp jų – du naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojai, sunkiai sužeisti du vaikai. Šiuos ir kitus šimtus tūkstančių JAV kariuomenės dokumentų bei JAV diplomatų susirašinėjimus nutekino Chelsea Manning. Ji buvo apkaltinta neteisėtu elgesiu ir nuteista 35 metams kalėjimo, Baracko Obamos paleista po 7 metų. Šie dokumentai atskleidė JAV kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus – per viešai neskelbtus incidentus Afganistane bei Irake nužudytus tūkstančius civilių, kalinių kankinimus Irake bei Gvantanamo kalėjime.

Buvęs niekam nežinomas programišius iš Australijos staiga tapo Amerikos priešu numeris vienas. Turtingų klientų ir korporacijų teisininkai pripažino, jog „WikiLeaks“ yra vienintelis leidėjas pasaulyje, kurio niekaip nenutildysi. Juo labiau, kad „WikiLeaks“ dirbo ne tik su „The Guardian“, bet ir JAV dienraščiu „The New York Times“, Vokietijos žurnalu „Der Spiegel“, Prancūzijos ir Ispanijos dienraščiais „Le Monde“ ir „El País“.

Didžiausią JAV pasipiktinimą sukėlė diplomatų susirašinėjimų paviešinimas, po kurio Obamos generalinis prokuroras Ericas Holderis pareiškė kaltinamus Assange’ui „šnipinėjimu“. Susirašinėjimai atskleidė atvirus, dažnai nepagražintus pasaulio valstybių vadovų vertinimus, itin išsamias analizes, komentarus, susitikimų ataskaitas, apibendrinimus ir net paskalas. Dokumentuose atskleidžiami žmogaus teisių pažeidimai, korupcija, įtartini „Didžiojo aštuoneto“ lyderių finansiniai ryšiai, juose kalbama apie įmonių šnipinėjimą, juodąsias technologijas ir slaptas bankų sąskaitas. Ypač svarbu visuomenei buvo sužinoti apie tai, kaip JAV vyriausybė šnipinėjo Jungtines Tautas ir jų generalinį sekretorių Ban Ki-mooną; apie situaciją Artimuosiuose Rytuose, apie tikruosius Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykius ir „realiai mafijos valdomą“ Rusiją. Atskleisti ir kai kurių stambių pasaulinių korporacijų nešvarūs žaidimai.

Davide’o Dormino meninė instaliacija, skirta Julianui Assange’ui, Edwardui Snowdenui ir Chelseai Manning. Ant ketvirtosios kėdės stovi pats autorius.

Prieglobstis Ekvadoro ambasadoje

Visų šių įvykių sūkuryje dviem švedėms apkaltinus Assange’ą išprievartavimu, Švedijos prokuroras išdavė tarptautinį arešto orderį. Assange’as neigė šiuos kaltinimus, be to, baiminosi, kad Švedija bendradarbiauja su JAV dėl jo suėmimo. Išnaudojęs visas teisines galimybes nebūti išduotas Didžiosios Britanijos, kurioje buvo suimtas, Assange’as 2012 m. birželio 19 d. įžengė į Ekvadoro ambasadą Londone ir pasiprašė politinio prieglobsčio.

Tuometis Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa buvo „Wikileaks“ šalininkas, todėl Assange’as tikėjosi jo užtarimo. Net kai 2017-aisiais Švedija, taip ir nesulaukusi galimybės pateikti kaltinimus, nutraukė bylą dėl lytinių nusikaltimų, jis liko gyventi ambasadoje. Taip elgtis jį vertė JK ketinimai nubausti jį už paleidimo už užstatą taisyklių pažeidimą. Kai Ekvadoro prezidentu 2017 m. tapo Leninas Moreno, siekęs šiltesnių santykių su JAV ir pradėjęs naudotis Tarptautinio valiutos fondo paskolomis, Assange’as buvo išduotas JK teisėsaugai.

Kankinimas Belmaršo kalėjime

Nors australui buvo skirta tik 50 savaičių įkalinimo bausmė, JAV paprašė Assange’o ekstradicijos. Šį sausį JK teismas nusprendė, jog Assange‘as negali būti ekstraduotas į JAV, nes įvertinus jo psichologinę būklę paaiškėjo, kad jis tokiu atveju esą nusižudytų. Tačiau nebuvo patenkintas ir prašymas paleisti Assange’ą už užstatą. Kadangi JAV pateikė apeliacinį skundą, žurnalistas ir toliau lieka Belmaršo aukščiausio saugumo kalėjime.

Prieš kelias savaites pirmą kartą per aštuonis mėnesius sužadėtinį kartu su dviem jųdviejų mažamečiais sūnumis kalėjime aplankiusi Stella Morris teigė, jog jis yra gilioje neviltyje ir jį kankina depresija.


Patinka straipsnis? Galite padėkoti čia


Daugiau nei 40 spaudos laisvę ir žmogaus teises ginančių organizacijų iš viso pasaulio reikalauja JK vyriausybės nedelsiant paleisti Assange’ą ir neleisti jo ekstradicijos į JAV. Specialusis JT pranešėjas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio klausimais Nilsas Melzeris konstatavo, kad kalėjime Assange’ui taikomas psichologinis kankinimas – iš esmės jis konstatavo žmogaus teisių pažeidimą.

Birželio 4 d. Ženevoje minėtas JT pranešėjas kartu su žurnalistų organizacija „Geneva Press Club“ bei Ženevos meru Frédérique’u Perleru paskelbė Ženevos kreipimąsi į JAV prezidentą Joe Bideną ir JK valdžią dėl Assange’o išlaisvinimo.

Įžymūs žmonės reiškia palaikymą Julianui Assange'ui
Palaikymas Assange’ui: „Assange’o laisvė yra mano laisvė“, „Spaudos laisvė yra mano laisvė“, „Aš esu Julianas Assange’as“ | Iliustracija iš anythingtosay.com.

Kodėl Assange’o kova svarbi visiems žurnalistams?

Assange’o ir kitų pranešėjų persekiojimas yra žinutė visiems pasaulio žurnalistams: jūsų siekis atskleisti tiesą apie bet kokius JAV purvinus darbelius baigsis kalėjimu ar net mirtimi. Nors pranešėjai Chelsea Manning įkalinimo laikas ir buvo sutrumpintas, tačiau ji nuolat teisėsaugos akiratyje. Ji dar kartą kalėjime praleido metus (2019–2020 m.), kai atsisakė liudyti Assange’o byloje. 

Labiau pasisekė Edwardui Snowdenui, kuris dirbdamas Nacionalinei saugumo agentūrai (NSA) 2013 m. žurnalistams nutekino gausybę dokumentų, atskleidžiančių milžinišką JAV kibernetinio sekimo ir masinės manipuliacijos tinklą. Kelionės iš Honkongo į Lotynų Ameriką metu JAV sustabdė Snowdeno paso galiojimą, tad jis įstrigo Maskvoje, kur, siekdamas išvengti ekstradicijos į JAV, buvo priverstas prašyti politinio prieglobsčio. 

Chrisas Hedgesas, buvęs „The New York Times“ Vidurinių Rytų biuro vadovas, Pulitzerio premijos laureatas teigia, jog Assange’o persekiojimas yra svarbiausias mūsų laikų mūšis dėl spaudos laisvės: „Ir jei pralaimėsime šį mūšį, jis bus pražūtingas ne tik Julianui ir jo šeimai, bet ir mums. Tironijos keičia teisinės valstybės principus. Jos paverčia įstatymą neteisybės įrankiu. Jos apgaubia savo nusikaltimus dirbtiniu teisėtumu. Jos naudojasi teismais, kad užmaskuotų savo nusikalstamumą. Tokie kaip Julianas, kurie atskleidžia tą nusikalstamumą visuomenei, yra pavojingi, nes be teisėtumo preteksto tironija praranda patikimumą ir jai nebelieka nieko kito, tik baimė, prievarta ir smurtas.“

Pats Julianas yra sakęs, jog visi karai pradedami meluojant, todėl taiką galima pradėti tiesa. Chelsea buvo įsitikinusi, kad ir visuomenė turi žinoti tai, ką jai pavyko atskleisti tarnaujant kariuomenėje. Edwardas taip pat negalėjo tylėti, kai sužinojo, jog padeda kurti sistemą, leidžiančią šnipinėti visus ir visur bei manipuliuoti žmonėmis.

Kovą dėl spaudos laisvės taikliai įamžino italų menininkas Davide’as Dormino, sukūręs skulptūrą „Anything to say?“ („Turi ką pasakyti?“), kuri keliauja iš miesto į miestą ir šiuo metu stovi Ženevoje. Ji vaizduoja ant kėdžių stovinčius Assange’ą, Snowdeną ir Manning, ketvirtoji kėdė yra tuščia. Ant jos atsistoti gali kiekvienas, o skulptoriaus žinutė tokia: „Jei turi ką pasakyti, sakyk, kol dar gali.“

Juliano Assange'o portretas su užrišta burna
Assange nuotrauka, kurią DiEM25 judėjimas naudoja protestų metu.

Liepos 3 d. piketai Vilniuje

Todėl visus, kuriems rūpi žodžio ir spaudos laisvė, t. y. pamatinės demokratijos vertybės, kviečiame liepos 3 d. kartu paminėti Juliano Assange’o gimtadienį. Paminėti galite prisijungdami prie piketų, vyksiančių Vilniuje prie JAV ir Jungtinės Karalystės ambasadų. Daugiau informacijos FB renginio „Julian Assange 50 gimtadienio minėjimo piketas prie JK ir JAV ambasadų Vilniuje” apraše.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

Tarptautinio judėjimo DiEM25 grupė Lietuvoje


Pagr. nuotr. autorius – Peter Macdiarmid/Getty Images News.

1 thought on “Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *