fbpx

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

GPB GYVAI: Po VVT vairuotojų pergalės – liberalizavom viską, tik ne streikus?

GPB GYVAI: Po VVT vairuotojų pergalės – liberalizavom viską, tik ne streikus?

Lietuvoje streikas – retas svečias. Kokie iššūkiai kyla rengiant streiką? Ką galėtų daryti kairieji politikai, kad darbuotojams būtų lengviau organizuotis ir kolektyviai derėtis dėl savo darbo sąlygų gerinimo? GPB kviečia į diskusiją su trijų profesinių sąjungų lyderiais, kurie ir kurios organizavo streikus per pastaruosius penkerius metus.

Neįgaliųjų profsąjungos pirmininkas Deividas: reiktų, kad visi būtume vieni kitiems truputį geresni

Neįgaliųjų profsąjungos pirmininkas Deividas: reiktų, kad visi būtume vieni kitiems truputį geresni

Kasmet gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų diena. Oficialiai JT šią dieną nusprendė minėti 1992 m. Ji skirta atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems, kovoti už tai, kad šiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Šia proga kalbiname Neįgaliųjų profesinės sąjungos „Palaikymas“ pirmininką Deividą Podleckį.

Karo nelaimėsi su taikos ekonomika: kodėl reikia apmokestinti energetikos gigantus

Karo nelaimėsi su taikos ekonomika: kodėl reikia apmokestinti energetikos gigantus

Tai – ypatingas karas. Nors Putinas savo projektą apibūdino kaip konfrontaciją su visais Vakarais, kovoja ir visas Rusijos atakų prieš civilius bei civilinę infrasruktūrą pasekmes patiria tik Ukraina. Europa ir Amerika tuo tarpu teikia ekonominę ir karinę pagalbą, o likęs pasaulis susiduria su karo pasekmėmis, įskaitant aukštesnes energijos ir maisto kainas.

Energetikoje negalima aklai pasikliauti vien tik laisvosios rinkos dėsniais

Energetikoje negalima aklai pasikliauti vien tik laisvosios rinkos dėsniais

Pirmo būtinumo ar gyvybiškai būtinų prekių ir paslaugų tiekėjų veikla turėtų būti griežtai prižiūrima ir ne privataus verslo rankose. Kai prekė yra tokia, be kurios negali apsieiti nė vienas žmogus, kyla didžiulė pagunda pasipelnyti. Mūsų atveju galimai taip ir atsitiko – elektros perpardavinėtojai neatsispyrė šiai pagundai, ir tai prisidėjo prie stiprios pasipiktinimo bangos ir socialinio neteisingumo jausmo, paplitusio tarp gyventojų.

Kooperatyvo narė ir darbuotoja Rita: kooperacija dar ilgai gyvuos

Kooperatyvo narė ir darbuotoja Rita: kooperacija dar ilgai gyvuos

Pagrindiniai pirkėjai, kaip anksčiau, taip ir dabar – kaimo žmonės (nors jų ir gerokai sumažėjo), kurie mūsų parduotuvėse jaučiasi kaip namuose. Jie ateina ne tik apsipirkti, bet ir pasakoja apie savo gyvenimą, problemas, sprendžia ir aptaria visas aktualijas. […] tie patys žmonės ateina į parduotuves, jie jau pažįstami su pardavėja. Ji  išklauso jų dejones ir džiaugsmus. Aš manau, kad tai ir yra mūsų pagrindinis arkliukas, kad pas mus, turbūt, nuo pokario, kai atsidarė tos parduotuvės, eina tie patys žmonės, jau senoliai, taip pat ir vėlesnės kartos pirkėjai. Nors kai kuriuose kaimuose yra kelios parduotuvės, bet vis tiek mes neprarandam pirkėjų.

Šoko terapija neoliberalams

Šoko terapija neoliberalams

Kaip ir ankstesni pasaulio ekonomikos sukrėtimai, Rusijos karas Ukrainoje išryškino, jog pasitikėti tik rinkomis, siekiant sumažinti riziką ir sustiprinti šalių atsparumą, yra klaida. Neoliberalizmas neišlaikė dar vieno kontrolinio ir pagaliau jį turi pakeisti nauja ekonominė vizija, pagrįsta naujomis vertybėmis.

Asmeninis kvietimas į Gegužės 1-ąją, arba Kodėl Jūsų neparodys šventiniame filme apie socializmo laidotuves

Asmeninis kvietimas į Gegužės 1-ąją, arba Kodėl Jūsų neparodys šventiniame filme apie socializmo laidotuves

Kasmet televizijos vis sukuria kokį nors dokumentinį vaizdo pasakojimą apie savanorius, politikus, inteligentus, užsienio žurnalistus ar politinius veikėjus, kurie „tuo kritiniu šaliai momentu“ veikė ką nors patriotiško ar kaip nors gelbėjo Lietuvai jos kelyje į laisvę. Šiuose pasakojimuose net ir Sausio 13-ąją žuvę ar sužeisti Vilniaus televizijos bokšto gynėjai yra pirmiausia patriotai, žuvę už Lietuvą. O kas jie buvo, kur dirbo, apie ką dar, be nepriklausomos Lietuvos, svajojo – neaišku. Tačiau klausimą būtų galima pastatyti ir dar aštriau – kasmet susukama kokia nors laida apie Sausio 13-osios įvykius. O kur laida apie 1992 m. sausio 13-ąją? Ką laisvės sąlygomis veikė žmonės po metų, po dešimties? Vis kalbame apie tai, kaip mus formavo sovietmetis, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje gyvenam jau 30 metų. Kaip mus formavo šis laikotarpis? 

Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?

Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?

Tiriamosios žurnalistikos organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui liepos 3 d. sueina penkiasdešimt metų. Deja, švęsti šio jubiliejaus jis negali, nes jau dveji metai yra kalinamas griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Jungtinėje Karalystėje. Jeigu Didžiosios Britanijos teismas patenkins JAV prašymą išduoti Assange’ą, o Amerika jį pripažins kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus „šnipinėjimu“, jam gresia 175 metai kalėjimo. Tad liepos 3 d. jo gimtadienį protestais paminės jo šeima bei nesuskaičiuojama daugybė rėmėjų visame pasaulyje. Tarp jų – ir DiEM25 grupė Lietuvoje kartu su bendraminčiais: Gegužės 1-osios profesine sąjunga, „Momentum Vilnius“ bei už žodžio laisvę kovojusia ir iš mokyklos dėl to beveik išmesta „Giljožinių“ komanda.