
Dvi Švedijos: viena – mūsų galvose, kita – mokslininkų ataskaitose
Švedijos kriminologų tyrimas paneigia paplitusį mitą, esą imigracija sukėlė nusikalstamumo augimą Švedijoje. Tačiau politikoje vis dar ieškoma atpirkimo ožių, o ne sprendimų.
Švedijos kriminologų tyrimas paneigia paplitusį mitą, esą imigracija sukėlė nusikalstamumo augimą Švedijoje. Tačiau politikoje vis dar ieškoma atpirkimo ožių, o ne sprendimų.
Yra tokia žmogaus teisė, kuri priklauso kiekvienam Žemėje egzistuojančiam individui, ta teisė įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnio pirmame punkte, o skamba ji taip: „Kiekvienas turi teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis.“ Jei šią teisę galėčiau sužmoginti, jos likimą Lietuvoje įvardinčiau taip: 1) 2021 m. buvo suspardyta; 2) 2023 m. atsirado ir durtinių žaizdų; 3) šiemet ji jau guli (pasienio) patvoryje vos kvėpuodama.
Mus į šį tašką atvedę politikai visuomenei teigė, kad siekia užkirsti kelią migracijos instrumentalizacijai. Tam prireiks dviejų dalykų. Pirma – kad pasaulyje išnyktų diktatoriai ir autoritarai. Antra, kad išnyktų priežastys, motyvuojančios žmones migruoti: ekonominė ir politinė nelygybė tarp valstybių, neapykanta kitokiems, klimato kaita, internetas, ir vidaus degimo variklis. Iki tol – arba mokėsime sienos ir lazdos politikos kainą, arba, bent pradžiai, pereisime prie konstruktyvesnių diskusijų. O jų, kaip ir alternatyvų, tikrai yra.
Nors mažuma mano respondentų įvardijo homofobiją ar transfobiją kaip emigracijos priežastis, vienuolika iš trylikos pripažino, kad gyvenimas emigracijoje sustiprino saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Daugelis apklaustųjų išvyko gyventi į šalis, kur teisinė ir socialinė queer žmonių padėtis yra bent iš dalies palankesnė nei Lietuvoje. Daugelis jų yra priėmusios partnerystės įstatymus, leidžia tuoktis ir įsivaikinti bei palankiau žiūri į teisinį ir medicininį lyties keitimą. Šis saugumo jausmas susijęs ne tik su abstrakčia teisine padėtimi, bet ir su fiziniu saugumu bei didesnėmis galimybėmis bandyti naujas iniciatyvas
Šią knygą perskaityti svarbu tam, kad galėtume apmąstyti savo pačių ribotumą, užuot ieškojus pasiteisinimų apsistatyti fizinėmis sienomis, kurios žeidžia labiau negu saugo. Smurto, prievartos ir rasizmo akivaizdoje kritinis mąstymas apie sienas kaip socialinius konstruktus – svarbus žingsnis etiškesnės bendruomenės kūrimo link.
Perteklinių žmonių / pabėgėlių / išeivių / tremtinių nesukūrė Lukašenka. Jam šie žmonės – tik lengvai pakeičiami šachmatai galios žaidimo lentoje. Procesai, dėl kurių milijonai žmonių ryžtasi palikti artimuosius, gimtąją žemę, iškęsti sunkiai protu suvokiamą kelionę, rizikuoti savo ir savo vaikų gyvybe, yra daug platesni ir gilesni nei Baltarusijos diktatoriaus politinės ambicijos. Nors Lietuvos spauda, kurdama Batkos atsiųsto „neteisėto migranto“ mitą, kiek įmanoma tai stengiasi nuslėpti, bet pabėgėlių srautas į Europos tvirtovę anaiptol neapsiriboja pasieniu su Baltarusija ir anaiptol nemažėja.
Prieglobsčio prašytojo sąvoka – labai sudėtinga, tai – kartais labai laikinas žmogaus teisinis statusas užsienio valstybėje. Realiai prieglobsčio prašytoju žmogus būna nuo momento, kai išreiškia norą prašyti prieglobsčio (nesvarbu, žodžiu ar raštu), iki tol, kol atsakinga institucija (Lietuvoje – Migracijos departamentas) priima sprendimą suteikti arba nesuteikti prieglobstį.
Ateinančiais mėnesiais apie migraciją kalbėsime kuo įvairesniais kampais. Pavyzdžiui, kaip Lietuvai sekėsi susitvarkyti su išaugusiu prieglobsčio prašytojų srautu, kokiomis sąlygomis gyveno Lietuvoje kalinti prieglobsčio prašytojai, su kokiomis specifinėmis problemomis susiduria didesnį peidžiamumą turintys migrantai, pavyzdžiui, LGBT+ bendruomenė. Planuojame paskelbti ir darbo istorijų – interviu su centruose dirbusiais žmonėmis. Pasipildys ir GPB žodynėlis – paaiškinsime prieglobsčio prašytojo ir didžiojo išstūmimo teorijos (angl. the great replacement) sąvokas. Bandysime neapsiriboti tik Lietuvos kontekstu ir palyginti jį su kitų valstybių taikomomis praktikomis.
Štai taip ir gyvename. Ignoruojame tai, kas svarbu, iškreipiame tai, kas nepatogu, išgalvojame tai, ko trūksta. Žinote, kas dar įdomu? Prieglobsčio procedūra yra „administracinė paslauga“. Paslauga. Prieglobsčio prašytojai yra šios „paslaugos“ vartotojai (klientai), o Migracijos departamentas – „paslaugos“ tiekėjas. Kitą kartą, kai išgirsite apie Migracijos departamento „klientų aptarnavimo kokybę“, pagalvokite ne apie tai, kaip mums sekasi keisti pasus, o apie tai, ką jie sako apie kitus savo „klientus“ ir kaip su jais elgiasi.
Labiausiai nuspėjama ukrainiečių pabėgėlių su vaikais strategija – bėgti nuo karo kartu su draugais ir giminaičiais, kad esamų paramos tinklų fragmentus perkeltų kartu su savimi. Dėl valdžios nustatytų apribojimų sieną dažniausiai kerta moterys, priklausančios šiems tinklams: mamos, seserys ir draugės. Jos dažnai apsigyvena kartu arba netoliese ir daugiau ar mažiau aktyviai dalyvauja namų ruošos ir priežiūros darbuose, remdamos vienos kitą, priverstinai tapusias vienišomis motinomis. Santykinai suplanuoti (nors daugelis sprendimų priimami kritinėje situacijoje) persikėlimai ir susitarimai atkuria tradicinius globos modelius.