fbpx

Politika

Žurnalistės nužudymas Maltoje: kodėl nepavyko nieko nuteisti už jo sumanymą ir kuo tai svarbu visai Europai?
Politika/Užsienyje

Žurnalistės nužudymas Maltoje: kodėl nepavyko nieko nuteisti už jo sumanymą ir kuo tai svarbu visai Europai?

By Daiva Repečkaitė / 16 spalio, 2026

Rugsėjo 2-ąją Maltoje beveik du mėnesius trukęs prisiekusiųjų teismas nutarė išteisinti įtakingą vietinį verslininką Yorgeną Fenechą byloje, kurioje jis kaltintas dalyvavimu nusikalstamame susivienijime ir bendrininkavimu žurnalistės Daphne’ės Caruana Galizia nužudyme 2017-aisiais metais. Į nuosprendį skubiai sureagavo žiniasklaidos laisvės organizacijos, apie jį savo metinėje kalboje užsiminė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šiemet, anot organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF), pasaulyje nužudyti 25 žurnalistai. Kuo Europai svarbi ši prieš devynerius metus įvykusi žmogžudystė miniatiūrinėje salų valstybėje?

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)
Istorija/Nacionalizmas/Politika

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)

By Huey P. Newton, Korah Kremer / 28 birželio, 2026

Tauta sugrįžo. Šiandien neabejotinai galima matyti tam tikrą nacionalizmo atgimimą. Be to, šis reiškinys liečia ne tik reakcinę dešinę. Krūvos anarchistinių ir komunistinių grupelių šiandien atstovaujama senoji internacionalistinė grardija čia pasirodo kaip nepajėgi padaryti kažką daugiau nei publikuoti pamaldžius atsišaukimus, pasisakančius prieš „nacionalistinius karus“ ir „klaidingą sąmonę“ („false consciousness“), stumiančią darbo klasę atrasti šiuose karuose savo materialius interesus.

Dostojevskis mobilizuotos moralės laikais
Kultūra/Politika

Dostojevskis mobilizuotos moralės laikais

By Eglė Činikė / 10 kovo, 2026

Pauliaus Gritėno tekstas „Rusijos nusikaltimas ir bausmė“, publikuotas LRT portale, yra poleminis ir aiškiai vertybinis pasisakymas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Autorius teigia, kad ši agresija turi būti įvardijama be išlygų – kaip nusikaltimas, o bandymai ją aiškinti geopolitiniais interesais, civilizaciniais skirtumais ar „sudėtingu kontekstu“ rizikuoja tapti moraline kapituliacija. Tekstas polemizuoja su tuo, ką Gritėnas vadina Vakarų ambivalentiškumu – polinkiu niuansuoti ten, kur, jo manymu, būtina aiški riba tarp kaltės ir jos normalizavimo.

Kairieji Dešinės fantazijų pasaulyje
Komentarai/Politika

Kairieji Dešinės fantazijų pasaulyje

By Robertas Krisikaitis / 26 sausio, 2026

„Kultūros protestui“ išvirtus į „laisvo žodžio“ gynimą, matome naujas moralinės panikos aukštumas, kurias šįsyk sukėlė valdančiosios koalicijos inicijuojamos pataisos, palengvinančios LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Du iš trijų siūlomų pakeitimų nėra nauji – jie galiojo daugybę metų iki pat 2024-ųjų. Tuo tarpu, socialdemokratų teiktame pasiūlyme balsų persvara, reikalinga atleisti generalinį direktorių, nuo esamos 8 (iš 12) sumažėja vos iki 7. Tačiau diskusija seniai nebėra apie pataisas. Kaip teisingai pastebi Eglė Činikė, kalbama apie „vertybinę poziciją“ ir jos atitikimą „teisingam“ moraliniam atsakui. 

Tai gali būti paskutinis, bet gali būti ir pirmas kartas: kelios pastabos apie demokratiją Lietuvoje ir kitur
Komentarai/Politika

Tai gali būti paskutinis, bet gali būti ir pirmas kartas: kelios pastabos apie demokratiją Lietuvoje ir kitur

By Noah Brehmer / 13 sausio, 2026

Kultūros bendruomenės judėjimas Lietuvoje prasidėjo spalį kaip atsakas į tai, kad Lietuvos kultūros ministro postą gavo dešiniųjų pažiūrų politikas. Nors jis vėliau buvo pašalintas, tačiau radosi naujų nerimą keliančių įvykių, kai jo partija „Nemuno aušra“ nusitaikė į nacionalinį transliuotoją – LRT. Parlamento pagalba bandyta pakeisti teisinį reglamentavimą siekiant atleisti dabartinę generalinę direktorę, taip sukuriant vakuumą, kuriame ši politinė jėga galimai primestų savo politinę liniją. Palaikyti LRT visuomenė susibūrė kaip niekada anksčiau gausiai – šiam judėjimui ant kortos statoma ne kas ką kita, o Lietuvos demokratijos ateitis. 

Nepakeliamas „draugai vs. priešai“ moralės lengvumas 
Komentarai/Politika

Nepakeliamas „draugai vs. priešai“ moralės lengvumas 

By Martynas Klimas / 6 sausio, 2026

Užkalbiname Gedimino prospektu praeinantį lietuvį: „jie susprogdino vaikų ligoninę – kaip tai vertinate?“ Lietuvis pasimeta, jį išmuša prakaitas, pradeda mikčioti. Kaip atsakyt į tokį klausimą? Iš kur jam žinoti, gerai ar blogai susprogdinti vaikų ligoninę?! Galiausiai beveik alpdamas išlemena: „o kas susprogdino?“ „Rusija,“ atsako žurnalistas. „A!“ atsikvepia lietuvis kraujui pradedant sugrįžti į smegenis. „Tai aišku blogai. Nusikaltimas žmonijai.“ 

Dar vienas pilietis nuo apsikvailinimo išgelbėtas paprasto dėsnio: mūsų draugai daro gerus dalykus, mūsų priešai – blogus. 

Karo laukimo būsena kaip mėgavimosi struktūra
Politika

Karo laukimo būsena kaip mėgavimosi struktūra

By Eglė Činikė / 3 lapkričio, 2025

Šiuolaikinėje Europos politinėje vaizduotėje karo laukimo būsena tampa vis labiau įprasta. Karas čia nebe reiškinys, o tvarkos principas – ideologinė struktūra, kuri organizuoja kolektyvinį mąstymą, emocijas ir vaizduotę. Valstybė šiame kontekste įgyja simbolinę Tėvo funkciją – ji žada apsaugą, bet sykiu reikalauja paklusnumo. Tai, ką galima vadinti šiuolaikinės politikos libidine ekonomika, grindžiama ne racionaliu interesu, o nuolatiniu poreikiu patirti prasmę per įsitraukimą, per įsirašymą į simbolinę tvarką. Karo laukimas čia atlieka dvigubą vaidmenį: jis leidžia išlaikyti visuomenės sutelktumą ir kartu suteikia moralinį turinį pačiai priklausymo valstybei idėjai. Tokiu būdu valstybė tampa ne tiek politine institucija, kiek emocinės ir simbolinės investicijos objektu – tuo, kas leidžia subjektui patirti save kaip reikšmingą bendruomenės dalį.