Šis tekstas pirmą kartą publikuotas 2020-01-17 Serbijos portale Istinomer.rs, užsiimančiame politikų pažadų įgyvendinimo bei valdžios projektų vykdymo stebėsena. Iki šio teksto publikacijos visi darbuotojai, apie kuriuos čia rašoma, jau sugrįžo į Indiją. Saša Dragojlo tekstą vertė Vuk Vukotić.
Laikinai dirbantys Indijos piliečiai Serbijoje jau kelis mėnesius išnaudojami, nors jų darbas susijęs su aukščiausio prioriteto valstybiniais projektais.
Apie 70 Indijos piliečių, šiuo metu statančių „Čortanovci“ viaduką (greitojo geležinkelio tarp Belgrado ir Budapešto projekto dalį), jau kelias dienas streikuoja dėl prastų darbo sąlygų ir nuolat vėluojančių atlyginimų.
Pagal internetinio portalo Istinomer tyrimą, Serbijos kelius statantys užsienio statybininkai turi ypatingai nepalankias darbo sutartis, kurios, anot darbo teisės ekspertų, neatitinka Serbijos įstatymų. Taip pat darbo inspekcija pernai parengė du pranešimus Serbijos prokuratūrai dėl įmonės veiklos – vieną dėl to, kad du darbuotojai neturėjo leidimo dirbti, o kitą dėl to, kad darbdavys darbo inspekcijai neparodė visų reikalingų dokumentų.
„Man skolingi vieną atlyginimą, kitiems – daugiau. Tačiau ši situacija kartojasi kas mėnesį. Daugiau nei kartą stabdėme darbą dėl neišmokėtų atlyginimų“, – sako nepatenkintas Vasantakumaras Kananas, aiškinandamas, kodėl 2020 m. sausį pradėjo streiką.
70 darbuotojų apsigyvendino kolektyviniame būste Belgrado rajono Surčin savivaldybėje. Jie gyvena po keturis dešimties kvadratinių metrų kambariuose, o darbdavys rūpinasi trejais valgiais per dieną.
26 metų Kananas angliškai kalba geriausiai iš savo bendradarbių. Jis sako, kad pats specializuojasi darbe su metalu ir kad su savo tautiečių grupe praėjusiais metais atvyko į Serbiją užsidirbti tam, kad jis ir jo šeima galėtų išgyventi. Jo žodžiais, šioje įmonėje bazinis 320 eurų atlyginimas yra dvigubai didesnis nei Indijoje. Su viršvalandžiais čia galima užsidirbti vidutiniškai 500-600 eurų per mėnesį, ką patvirtina ir darbo sutartys, ir valandinis apskaičiavimas, parodyti Istinomer žurnalistams.
„Dirbame vidutiniškai 10 valandų per dieną. Viršvalandžius tvarkingai apskaičiuoja, su tuo problemų nesame turėję“, – pabrėžia Kananas.
Dėl nuolatinio atlyginimų vėlavimo didelė darbininkų dalis sustabdė darbą. Jie nori grįžti į Indiją ir reikalauti, kad darbdavys jiems išmokėtų skolingus atlyginimus. Tačiau, pagal jų darbo sutartį, jei darbuotojai nusprendė palikti Serbiją anksčiau negu darbo sutarties (vienų metų) trukmė, bilietą atgal jie privalo įsigyti patys.
Problema tame, kad lėktuvo bilietas šiems darbininkams – prabanga. Visi uždirbti pinigai eina į indiškas sąskaitas, nes tai jiems yra palankiausias būdas gauti atlyginimą: taip išvengiama banko mokesčių, o šeimos gali paimti pinigus tiesiogiai iš indiškos banko sąskaitos. Darbininkai iš darbdavio grynais gauna tik apie 3000-5000 dinarų (25-45 eurus), kurie nuskaičiuojami nuo jų atlyginimo.
Amerikos-Serbijos bendradarbiavimas
Ypatingai įdomu tai, kad šie darbuotojai turi du darbdavius. Juos formaliai įdarbino JAV įmonė „IDEA Capital LLC“, registruota Majamyje. Ši įmonė veikia kaip tarpininkas, nes savo darbuotojus pernai išsiuntė į darbą Serbijoje pagal bendradarbiavimo sutartį su „Nikolić doo“ įmone iš Serbijos Kraljevo miesto. O Serbijos įmonė „Nikolić doo“ yra laimėjusi konkursą statyti dalį Belgrado-Budapešto greitojo geležinkelio prie Čortanovci miesto – ta pati įmonė irgi statė neseniai baigtą greitkelio atkarpą Surčin-Obrenovc.
Šias dvi įmones sieja Nina Nikolić – Serbijos įmonės savininkė, bet taip pat ir Majamio įmonės „IDEA Capital LCC“ direktorė, ir tos pačios įmonės Serbijos filialo atstovė. Ji tvirtina lapkričio mėnesio atlyginimų vėlavimą, bet pasiteisina tuo, kad darbo užsakovai taip pat skolingi jos įmonei.
„Kad atlyginimai vėluoja, deja – tiesa, bet tai tik vienas atlyginimas, ne daugiau, kaip jie teigia. Problema tame, kad senesnių darbų užsakovai mums neišmoka skolų– dėl to ir vėluoja atlyginimai“, – aiškina ji.
Nelegalios darbo sutartys ir neteisėtos baudos
Be atlyginimų vėlavimo dokumentų analizė atskleidė dar problematiškesnių darbuotojų iš Indijos įdarbinimo Serbijoje aspektų. JAV įmonė „IDEA Captal LLC“ pačioje darbo sutartyje numato daugybę piniginių baudų: vėlavimas į darbą „kainuoja“ 10 eurų, pravaikšta – 20 eurų, nebuvimas darbe dėl pagirių – 25 eurus, o apsaugos priemonių nenešiojimas, dalyvavimas nelegaliame streike ar alkoholio vartojimas darbo vietoje – 50 eurų. Grasinimai ir kolegų puolimas kainuoja 300 eurų, o už streiko organizavimą nuo atlyginimo nuskaičiuojama net 500 euru. Viename iš valandinio apskaičiavimo sąrašų, kurį turėjome progą pamatyti, net trečdalis iš 32 darbuotojų sąraše turėjo mokėti „baudas“ nuo 50 iki 400 eurų.
Lyginamosios teisės instituto mokslo darbuotojas Mario Reljanovićiaus teigia, kad ši sutartis neatitinka Serbijos įstatymų, ir kad bausti darbininkus tokiu būdu – draudžiama. Pasak jo, būtina laikytis rimtų, įstatymuose nustatytų disciplinarinių procedūrų, jei ketinama darbuotojus nubausti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
„Baudos pačių nenustatinėjamos ir negali būti numatytos darbo sutartyje. Galbūt būtų įmanoma darbuotojui nemokėti už tos dienos darbą arba nuskaičiuoti tam tikrą atlyginimo dalį. Bet su dabartiniu mechanizmu pinigai tiesiogiai vagiami iš žmonių. Jei padaryta tam tikra žala, būtina tiksliai nustatyti – ar ji padaryta tyčia, ar netyčia. Tai sprendžiama tarpusavio susitarimu tarp darbuotojo ir darbdavio, kitais atvejais – teismo sprendimas,“ – aiškino Reljanovićius portalui Istinomer.
Sutartyje galima rasti daugiau abejotinų nuostatų, pavyzdžiui, punktą, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutartį be formalaus paaiškinimo.
„Tai niekaip nedera su Serbijos darbo kodeksu. Darbuotojas gali išeiti iš darbo be pagrindo, bet darbdavys jokių būdu negali atleisti darbuotojo be pagrindo. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Indijos piliečiai dirba Serbijoje – ne JAV, tad Serbijos teritorijoje gali galioti tik Serbijos įstatymai,“ – pabrėžia Reljanovićius.
JAV įmonės Serbijos filialo direktorė Nina Nikolić aiškina, kad „baudas“ darbdavys taiko tik jei yra „priverstas“ tą daryti.
„Mes baudų vengiam, bet kartais neturime kito pasirinkimo, nes kai kurie iš jų geria ir neblaivūs daro žalą turtui. Jie kartais nenori ateiti į darbą dėl pagirių, kas lemia lėtesnį darbo tempą“, – sako Nikolić ir prideda, kad darbuotojai dažnai nuo baudų atleidžiami ir kad kai kuriems sumokėta už kelionę atgal į Indiją, nors pagal sutartį tai nepriklausė. Nikolić toliau teigia, kad dauguma darbuotojų nenori streikuoti ir palikti Serbiją, o kad penki patys agresyviausi darbuotojai grasina kitiems ir verčia juos taip elgtis.
„Jie penkiese psichologiškai smurtauja ir verčia kitus streikuoti. Vienas iš jų yra nusikaltėlis ir grasina kitiems, kad jų šeimos turės pasekmių, jei nedarys, kaip jis sako“, – pabrėžia „Nikolić doo“ savininkė.
Tačiau Nikolić neatsakė į mūsų klausimus nei dėl baudų legalumo, nei dėl kitų abejotinų sutarties nuostatų. Ji taip pat neatsakė, kodėl šie darbuotojai darbinami per jos vadovaujamą JAV įmonę, nors aišku, kad serbiška „Nikolić doo“ įmonė įdarbina Indijos piliečius būtent Serbijoje.
Inspekcija atliko tyrimą, kitos institucijos tyli
Darbo inspekcija jau pernai paruošė du pranešimus prokuratūrai dėl „Nikolić DOO“ įmonės, reaguodama į nevyriausybinės organizacijos ASTRA, tiriančios prekybą žmonėmis ir darbuotojų išnaudojimą, pranešimą. Rugpjūčio mėnesį prokuratūrai buvo pranešta, kad įmonė neparūpino Indijos piliečiams leidimų dirbti, tokiu būdu nusižengdama įstatymui dėl užsieniečių įdarbinimo. Gruodį buvo pranešta, kad įmonė nepateikė visų reikalingų dokumentų, susijusių su užsieniečių darbo santykiais ir teisine padėtimi. Istinomer portalas uždavė papildomus klausimus darbo inspekcijai dėl šių atvejų, tačiau atsakymo iki šio teksto publikacijos negavo. Papildomai kreipėmės į Serbijos policiją ir Indijos ambasadą, kurie taip pat mus paliko be atsakymų.
ASTRA organizacijos darbuotoja Srna Ignjatović atidžiai stebi šį atvejį. Ji pabrėžia, kad jau kelis mėnesius siunčia pranešimus institucijoms, bet, išskyrus darbo inspekciją, į pranešimus nereagavo nei policija, nei Indijos ar JAV ambasados.
„Serbijos policija pirmą kartą sureagavo prieš kelias dienas, kai Indijos piliečiai pasiskundė, kad darbdavys iš jų atėmė pasus. Tik kai patys darbuotojai 2020 m. sausio 13 dieną kreipėsi į Surčino savivaldybės vietinę policiją, pasai jiems buvo sugrąžinti greitos policijos reakcijos dėka. Apie incidentą pranešta prokuratūrai ir užsieniečių reikalų tarnybai“, – aiškina Ignjatović.
Ignjatović teigia, kad matome klasikinį užsienio darbuotojų išnaudojimo atvejį, nes darbuotojams sistemiškai kliudoma ginti savo teises:
„Kalba eina apie užsienio darbuotojų išnaudojimą. Tai aiškiai rodo, tarp daugybės kitų, šie faktoriai: darbuotojai nemoka vietinės kalbos (ir angliškai kalba silpnai), neturi asmeninių dokumentų, sukišti gyventi kartu labai negeromis sąlygomis, jiems nemokami atlyginimai, kas kartais veda prie to, kad jie net privalo prašyti iš darbdavio „kišenpinigių“. Matome didelę (finansinę ir kitokią) priklausomybę nuo darbdavio, matome griežtai reglamentuojamas, bet vis tiek pavojingas darbo sąlygas, taip pat grasinimus darbuotojams ir bauginimus. Dar yra neproporcingai didelės „piniginės baudos“, kurios dažniausiai būna 50 eurų, kas yra labai daug, lyginant su jų 12 eurų dienos uždarbiu“, – pažymėjo mūsų pašnekovė.
Investicijų – ir išnaudojimo – antplūdis
Ypač neramina tai, kad šie Indijos piliečiai dirbo ir toliau dirba be tinkamų, įstatymuose nurodytų darbinių ir teisinių sąlygų, didžiausiose Serbijos valstybės bendruose projektuose su Kinijos ir Rusijos kapitalu, o visa tai nesukėlė jokios valstybinės institucinės reakcijos.
Darbininkai iš Indijos buvo įdarbinti Surčin-Obrenovac kelio atkarpoje, kuri yra svarbi „Koridor 11“ greitkelio projekto dalis. Į šį projektą investavo valstybės įmonė „Serbijos keliai“, pagrindinis darbo vykdytojas yra Kinijos „CCCC“ įmonė, o pats 208 milijonų eurų vertės projektas finansuojamas iš Kinijos „Eksim banko“ paskolos. Darbuotojai taip pat dirbo statant „Čortanovci“ viaduką, kuris yra greitojo geležinkelio Belgradas-Budapeštas projekto dalis, Serbijos prezidento pristatoma kaip „Serbijos vystymosi simbolis“. Pagrindinis darbų vykdytojas yra Rusijos įmonė „RŽD International“, projektas finansuojamas iš 337,6 milijonų eurų rusiškos paskolos.
Globalūs projektai vyksta ir kapitalo srautai juda nepaisydami valstybinių įstatymų ar sienų jau dešimtmečius, o visa tai pristatoma lyg Serbijoje susiderino Amerikos, Rusijos ir Kinijos įmonių interesai. Už kalbų apie investuotojų pritraukimą slepiasi Indijos piliečių darbuotojų likimas. Ar jų teisės ir interesai bus apsaugoti – belieka pamatyti ateityje. Ilga sisteminė institucijų tyla aiškiai nurodo, kad valstybės – tiek Serbija, tiek Indija – nėra suinteresuotos šios problemos sprendimu.
„Mes norime tik savo uždirbtų pinigų. Nieko daugiau. Ir grįžti namo,“ – išvadą daro 26 metų Vasantakumaras Kananas.