fbpx
Buvęs laikinasis EIGE darbuotojas: „Mano darbas buvo giriamas, o alga sumažėjo penktadaliu”

Buvęs laikinasis EIGE darbuotojas: „Mano darbas buvo giriamas, o alga sumažėjo penktadaliu”

Vasario pabaigoje Lietuvos teismas pripažino, kad EIGE institutas ir „Manpower Lit” laikinųjų darbuotojų įdarbinimo agentūra neteisėtai mokėjo mažesnį atlyginimą laikiniesiems darbuotojams ir įpareigojo agentūrą kompensuoti neišmokėtų atlyginimų dalį. Nors laikinieji darbuotojai atliko praktiškai tą patį darbą kaip pastovieji, jų atlyginimai skyrėsi nuo 650 eurų iki 1100 eurų.

Lietuviški feminizmai ieško savo istorijos

Lietuviški feminizmai ieško savo istorijos

Šiemet, deja, nepavyko dalyvauti Nacionalinės emancipacijos dienoje (NED), vykusioje, kaip ir kasmet, vasario 17 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Prieš trejus metus pirmą kartą suorganizuotas renginys (tuomet teko garbė prisidėti prie iniciatyvinės grupės, o praėjusiais metais – skaityti pranešimą) siekia atkreipti dėmesį į moterų ištrynimą iš viešosios erdvės, jų nustūmimą į Lietuvos valstybingumo projekto paraštes. Šiemet renginys orientavosi į protestų kultūros apžvalgą, apimdamas ne tik moterų, bet ir kitų marginalizuotų grupių problemas, išsamiau analizavo motinystės reprezentaciją bei diskutavo apie „lietuviškus feminizmus“.

Videožaidimų pramonės spindesys, skurdas, profsąjungos ir gundymo politika

Videožaidimų pramonės spindesys, skurdas, profsąjungos ir gundymo politika

Pramogų pramonėje maždaug prieš dešimtmetį įvyko rokiruotė, kuri vis dar retai pastebima „plačiojoje visuomenėje“. Žiniasklaida jau keleri metai skelbia, kad videožaidimai bendromis pajamomis smarkiai lenkia muzikos ir filmų pardavimus. Štai 2017 m. videožaidimams pasaulis išleido 92 mlrd. JAV dolerių, t. y. daugiau nei filmams (62 mlrd. dolerių) ir muzikos įrašams (18 mlrd.) kartu sudėjus.

Kita “meilės tėvynei” pusė arba kasdienis patriotizmas

Kita “meilės tėvynei” pusė arba kasdienis patriotizmas

Studijų metais vienas bendrakursis pasipiktinęs bandymais inicijuoti diskusiją patriotizmo tema manęs klausė, „o tai kuo blogai yra meilė savo tėvynei?“ Savaime tikriausiai niekuo. Tačiau linija, kuri skiria meilę tėvynei nuo nemeilės tam, kas yra anapus jos, dažnai yra labai plona. Tokia plona, kad kartais ir visai nematyti kur baigiasi ši meilė ir kur prasideda nesidomėjimas, nesibodėjimas ir neapykanta.

Sovietmetis kaip nutylėjimo, nutildymo ir baimės istorija

Sovietmetis kaip nutylėjimo, nutildymo ir baimės istorija

Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusprendė paminėti valstybingumo 100-metį savo tinklalapyje paskelbdama socialinės apsaugos sistemos raidos Lietuvoje apžvalgą. Šis neilgas populiariai pateiktas pasakojimas iliustruotas laiko juosta, kurios viduryje žioji didelė tylos bedugnė: atrodo, kad tarp 1933 ir 1990 metų socialinės apsaugos ir darbo santykių reguliavimo srityse nevyko absoliučiai nieko. Nieko nevyko valstybėje, kurioje socialinė apsauga ir darbininkų teisių gynimas buvo vienas esminių valdymo legitimacijos būdų.

Atakuojami: šiandienos klasiniai ir lyčių santykiai Bulgarijoje ir Europoje

Atakuojami: šiandienos klasiniai ir lyčių santykiai Bulgarijoje ir Europoje

Šiame interviu Hannah Schultes kalbina Živką Valiavičarską, Nedą Genovą, Rają Apostolovą – tris Sofijoje, Bulgarijoje naujai susikūrusio antikapitalistinio, queer ir feministinio kolektyvo LevFem nares. 2018-aisiais LevFem aktyviai prisidėjo prie Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai paminėti skirtų protestų mobilizavimo. Kolektyvas susiformavo iki protestų likus keletui savaičių su tikslu įtraukti socioekonominės nelygybės klausimus į Bulgarijos feminizmo programą. Šalia to, kolektyvas kvietė neatidėliotinai mobilizacijai prieš kylančią rasizmo, neofašizmo, etnofobijos ir ksenofobijos bangą Bulgarijoje ir regione.

Kapitalistinio darbo didvyrės(-iai) iš Centrinės ir Rytų Europos

Kapitalistinio darbo didvyrės(-iai) iš Centrinės ir Rytų Europos

Čekija – viena „turtingesnių“ posocialistinių šalių, šiuo metu išgyvenanti ekonominį pakilimą, kurio privalumus, pasak vietinės ir užsienio žiniasklaidos, jaučia visi gyventojai. 2017 m. žurnalistė Saša Uhlová ėmėsi tirti darbo sąlygas prasčiausiai apmokamose darbo vietose. Norėdama patirti jas pati, ji trumpam įsidarbino ligoninės skalbykloje, vištienos fabrike, kasininke prekybos centre, skutimosi peiliukų gamykloje ir atliekų rūšiavimo įmonėje.

Palestinos sankirtos

Palestinos sankirtos

Žemės vagystės, įkalinti vaikai ir politiniai kaliniai, sugriauti namai, diskriminaciniai įstatymai, kasdienis fizinis ir psichologinis smurtas, sisteminis rasizmas, nuolatinis žmogaus teisių niekinimas ir jau tikrai atsibodusi karinė okupacija su visu savo brutalumu, tapusiu norma. Tokios šiandienos realybės Palestinoje, kurias lemia XIX a. pabaigoje pradėti projektuoti, XX a. priimti ir savavališkai įgyvendinti nesąžiningi politiniai sprendimai. Katastrofišką pagreitį įgavę jų pasekmės tragiškos ne tik milijonams žmonių Palestinoje ir už jos ribų, bet ir pačiai teisingumo idėjai.