fbpx
Sovietmetis kaip nutylėjimo, nutildymo ir baimės istorija

Sovietmetis kaip nutylėjimo, nutildymo ir baimės istorija

Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusprendė paminėti valstybingumo 100-metį savo tinklalapyje paskelbdama socialinės apsaugos sistemos raidos Lietuvoje apžvalgą. Šis neilgas populiariai pateiktas pasakojimas iliustruotas laiko juosta, kurios viduryje žioji didelė tylos bedugnė: atrodo, kad tarp 1933 ir 1990 metų socialinės apsaugos ir darbo santykių reguliavimo srityse nevyko absoliučiai nieko. Nieko nevyko valstybėje, kurioje socialinė apsauga ir darbininkų teisių gynimas buvo vienas esminių valdymo legitimacijos būdų.

Atakuojami: šiandienos klasiniai ir lyčių santykiai Bulgarijoje ir Europoje

Atakuojami: šiandienos klasiniai ir lyčių santykiai Bulgarijoje ir Europoje

Šiame interviu Hannah Schultes kalbina Živką Valiavičarską, Nedą Genovą, Rają Apostolovą – tris Sofijoje, Bulgarijoje naujai susikūrusio antikapitalistinio, queer ir feministinio kolektyvo LevFem nares. 2018-aisiais LevFem aktyviai prisidėjo prie Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai paminėti skirtų protestų mobilizavimo. Kolektyvas susiformavo iki protestų likus keletui savaičių su tikslu įtraukti socioekonominės nelygybės klausimus į Bulgarijos feminizmo programą. Šalia to, kolektyvas kvietė neatidėliotinai mobilizacijai prieš kylančią rasizmo, neofašizmo, etnofobijos ir ksenofobijos bangą Bulgarijoje ir regione.

Kapitalistinio darbo didvyrės(-iai) iš Centrinės ir Rytų Europos

Kapitalistinio darbo didvyrės(-iai) iš Centrinės ir Rytų Europos

Čekija – viena „turtingesnių“ posocialistinių šalių, šiuo metu išgyvenanti ekonominį pakilimą, kurio privalumus, pasak vietinės ir užsienio žiniasklaidos, jaučia visi gyventojai. 2017 m. žurnalistė Saša Uhlová ėmėsi tirti darbo sąlygas prasčiausiai apmokamose darbo vietose. Norėdama patirti jas pati, ji trumpam įsidarbino ligoninės skalbykloje, vištienos fabrike, kasininke prekybos centre, skutimosi peiliukų gamykloje ir atliekų rūšiavimo įmonėje.

Palestinos sankirtos

Palestinos sankirtos

Žemės vagystės, įkalinti vaikai ir politiniai kaliniai, sugriauti namai, diskriminaciniai įstatymai, kasdienis fizinis ir psichologinis smurtas, sisteminis rasizmas, nuolatinis žmogaus teisių niekinimas ir jau tikrai atsibodusi karinė okupacija su visu savo brutalumu, tapusiu norma. Tokios šiandienos realybės Palestinoje, kurias lemia XIX a. pabaigoje pradėti projektuoti, XX a. priimti ir savavališkai įgyvendinti nesąžiningi politiniai sprendimai. Katastrofišką pagreitį įgavę jų pasekmės tragiškos ne tik milijonams žmonių Palestinoje ir už jos ribų, bet ir pačiai teisingumo idėjai.

Vidurinioji klasė kaip naujasis avangardas

Vidurinioji klasė kaip naujasis avangardas

Atgavus nepriklausomybę, diskusijos apie klasę tapo tabu. Bet koks užsiminimas apie socialinę klasę viešojoje erdvėje sukelia isterijos bangą: „Tai juk sovietinė ideologija! Argi nežinote, į kur veda tokios kalbos?”. Vis dėlto klasės terminas, nors uždraustas kalbant apie nelygybę, yra plačiai ir gausiai naudojamas kitoje temoje. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų kalbos apie „viduriniąją klasę“ nenustoja skambėti iš įvairiausių veikėjų – nuo bankų ekonomistų iki politikų. Kas yra šioji klasė ir kodėl jai teikiama tiek daug dėmesio?

Genties politikos gynėjų godos

Genties politikos gynėjų godos

Prieš kelis mėnesius Lietuvoje ypač plačiai nuskambėjo atvejis, kuomet vienos Kauno šeimos vaikai buvo paimti vaikų teisių apsaugos tarnybos ir perduoti kitos šeimos globai. Dėl šio atvejo ypatingai greitai sureagavo dešiniosios platformos, kurios prirašė įvairių konspiracinių straipsnių vaikų „grobimo“ tema, šaukdamos apie šeimų naikinimą Lietuvoje. Buvo panaudotos ir politinės priemonės, siunčiamos peticijos valstybinėms institucijoms raginant pakeisti Vaikų teisių įstatymą tam, kad būtų išsaugotos Lietuvos šeimos.

Narkotikų politika kaip socialinės kontrolės įrankis (paskaitos įrašas)

Narkotikų politika kaip socialinės kontrolės įrankis (paskaitos įrašas)

Kiek narkotikų politika yra pagrįsta moksliniais įrodymais ir nešališka? Kodėl vienose valstybėse vyrauja drakoniškos bausmės, o kitose kai kuriomis psichoaktyviosiosiomis medžiagomis yra legaliai (arba de facto legaliai) prekiaujama? Kodėl vienos medžiagos yra draudžiamos, o kitos ne? Kokios yra su narkotikais siejamos baimės ir kaip jos konstruojamos? Į šiuos klausimus vasario 8d. socialiniame centre „Emma“ atsakinėjo teisininkas ir kriminologas Mindaugas Lankauskas.