Šiame interviu pateikiama feministinė antikolonijinė perspektyva apie perversmą Bolivijoje. Į Argentinos rašytojos feministės Claudia’os Korol paruoštus klausimus atsako Bolivijos feministė Adriana Guzmán – aktyvistė, kilusi iš vietinės aimarų tautos. Šis interviu pirmiausiai pasirodė ispanų kalba puslapyje Pagina/12*. Matt Ginsberg-Jaeckle išvertė šį interviu į anglų kalbą portalui „Truthout“*.
Kol populiarusis ir matomiausias Lietuvos feminizmas be perstojo atsiverinėja, kaip „savo braižo ieškantis“ ir „besigryninantis“ kaleidoskopas, nuo ryžtingų sprendimų ir veiksmų nuolatos užlaikomas begaliniais pusfabrikatinių diskusijų procesais, atsiranda rimtesnių ir pakankamai toli siekiančių vietinių proveržių. Nors įvykis ambicingas, idėjiškai koncentruotas, turintis reiklią bei kryptingą funkciją ir nenusiteikęs leistis į tam tikrus kompromisus, bet: ar sutelkta žinių ir pažinčių gausa nuties planus tolimesnėms didesnio mastelio iniciatyvoms?
![Konferencijos belaukiant: 2018 m. Rytų Europos feminisčių susirinkimo atgarsiai [EN]](https://gpb.lt/wp-content/uploads/2019/09/logofem3-720x380.jpg)
2018 m. rugpjūčio 24–26 d. Kaune vykęs Rytų Europos feminisčių susirinkimas subūrė apie tris dešimtis feminisčių iš įvairių Rytų Europos kontekstų, turinčių tiek akademinės, tiek aktyvistinės patirties. Šio susirinkimo tikslas buvo užmegzti glaudesnius santykius ir geriau palaikyti ryšius tarp feminisčių post-socialistinėse šalyse, suprasti regionines lyčių politikos tendencijas ir parengti pasipriešinimo strategijas augančiai dešiniosios politikos bangai regione ir pasaulyje.
Artėja pirmasis rugpjūčio savaitgalis. Nuostabus metas. Mūsų visų mylimas ir lauktas queer-feministinis festivalis SapfoFest sugrįžta. Ir mes tikimės, kad tu būsi ten!
It’s the beginning of August. Exciting times. Our worlds’ loved queer-feminist festival, SapfoFest, is back already this weekend. And we hope you will be there!
Pronatalizmas – tai priemonės skatinti gimstamumą. Terminas daug kam nežinomas, bet visi žinome jo praktines išraiškas. Radikaliausia iš jų – aborto ar kontracepcijos draudimas, švelniausios priemonės – finansinės išmokos ir nuolaidos tėvams, miestų infrastruktūros pritaikymas vaikų poreikiams.
Artėjant Tarptautinei dirbančiųjų solidarumo dienai, svarbu kalbėti ne tik apie altyginimus ir darbo laiką, bet ir dažnai nutylimą temą – seksualinį priekabiavimą darbe. #MeToo atvejai davė krušos, tačiau susikoncentravo akademinėje sferoje ir galios santykius kondensavo anapus darbo santykių problematikos.
Šiemet, deja, nepavyko dalyvauti Nacionalinės emancipacijos dienoje (NED), vykusioje, kaip ir kasmet, vasario 17 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Prieš trejus metus pirmą kartą suorganizuotas renginys (tuomet teko garbė prisidėti prie iniciatyvinės grupės, o praėjusiais metais – skaityti pranešimą) siekia atkreipti dėmesį į moterų ištrynimą iš viešosios erdvės, jų nustūmimą į Lietuvos valstybingumo projekto paraštes. Šiemet renginys orientavosi į protestų kultūros apžvalgą, apimdamas ne tik moterų, bet ir kitų marginalizuotų grupių problemas, išsamiau analizavo motinystės reprezentaciją bei diskutavo apie „lietuviškus feminizmus“.
Publikuojame kalbas iš š. m. Kovo 8-ąją Vilniuje vykusių moterų solidarumo eitynių. Skaitė Viktorija Kolbešnikova ir Laura Lapinskė (Gegužės 1-osios profesinė sąjunga).
Šioje prezentacijoje aiškinsimės, kas buvo ir yra darbo jėga šiandien, kaip keitėsi darbo sąvoka. Pagrinde bus remiamasi feminizuoto arba tai, ką vadinome moterų, darbo formavimosi procesu, pagrįstu konkurencijos ir individualizmo principais.
