fbpx

karas

Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?

Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?

Tiriamosios žurnalistikos organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui liepos 3 d. sueina penkiasdešimt metų. Deja, švęsti šio jubiliejaus jis negali, nes jau dveji metai yra kalinamas griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Jungtinėje Karalystėje. Jeigu Didžiosios Britanijos teismas patenkins JAV prašymą išduoti Assange’ą, o Amerika jį pripažins kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus „šnipinėjimu“, jam gresia 175 metai kalėjimo. Tad liepos 3 d. jo gimtadienį protestais paminės jo šeima bei nesuskaičiuojama daugybė rėmėjų visame pasaulyje. Tarp jų – ir DiEM25 grupė Lietuvoje kartu su bendraminčiais: Gegužės 1-osios profesine sąjunga, „Momentum Vilnius“ bei už žodžio laisvę kovojusia ir iš mokyklos dėl to beveik išmesta „Giljožinių“ komanda.

Imperialistinė JAV politika arba kaip pažeidžiama tarptautinė teisė – Irano atvejis

Imperialistinė JAV politika arba kaip pažeidžiama tarptautinė teisė – Irano atvejis

Naujieji 2020 m. prasidėjo neįprastai – spėlionėmis, jog galbūt atėjo metas Trečiajam Pasauliniam karui. Globalų šurmulį sukėlė sausio 3 d. JAV įvykdytas Irano Quds pajėgų vado Qassemo Soleimani nužudymas. Nors Donaldas Trumpas nužudymą vainikavo kaip kovos su teroru pergalę, daugelis Europos Sąjungos vadovų šią naujieną priėmė kritiškai, teigdami, jog tai tik dar labiau apsunkins regiono stabilizacijos procesą.

Ką pasakyti varlėms

Ką pasakyti varlėms

Pastaruoju metu suintensyvėjus labai sveikintinam ir gyvybiškai reikalingam sąmoningumui dėl mūsų planetos ateities, vienas aplinkosaugos aspektas vis dar atsiduria už tylos širmos, nors jo vieta turėtų būti pačiame scenos centre. Kalbame apie karo pramonės vykdomą milžinišką gamtos niokojimą, kuris, nors įnirtingai vyksta kasdien, nesulaukia tokio visuomenės dėmesio kaip nuodėmingieji plastikiniai šiaudeliai ar nesukonkretinti reikalavimai valdančiajai politinei klasei „imtis veiksmų“ ir „ką nors daryti“ klimato krizės atžvilgiu.

Kiek Jemene karo (3 dalis)

Kiek Jemene karo (3 dalis)

Didžiulį pavojų visuomenės sveikatai kelia ir nekontroliuojamai iš įvairių šalies ligoninių į sąvartynus išvežamos medicininės atliekos. Tarp jų – panaudoti plastikiniai švirkštai su užmautomis adatomis, nebegaliojantys vaistai, sukruvintos medžiagos gabalai, kraujas, amputuotos kūno dalys ir taip toliau. Šis sąrašas yra toks pat ilgas, kaip ir sąrašas ligų, kuriomis galima užsikrėsti susidūrus su šiomis pavojingomis atliekomis.

Kiek Jemene karo (2 dalis)

Kiek Jemene karo (2 dalis)

Skirtingai nei kitose regiono valstybėse, 2011 m. vadinamojo Arabų pavasario sukelti pokyčiai Jemene nieko nenustebino. Vienokią ar kitokią formą įgausiančio pilietinio karo šioje šalyje – vienoje iš skurdžiausių regione – laukė visi. Kelis dešimtmečius trukusios ekonominės, politinės ir socialinės degradacijos nepristabdė net ir šalį suvienijusio, 33 metus autokratiškai valdžiusio prezidento Ali Abdullah Salecho priverstinis pasitraukimas ir beveik metus trukęs pereinamasis laikotarpis, draugėn suvedęs visas daugiau ar mažiau įtakingas šalies politines jėgas.

Kiek Jemene karo

Kiek Jemene karo

Nuo 2011 m. dirbu logistu tarptautinėje humanitarinės pagalbos organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (Médecins Sans Frontières, MSF). Per tuos metus dukart dirbau choleros gydymo centre Haityje, Pietų Afrikoje prisidėjau prie labai sėkmingo ŽIV ir tuberkuliozės gydymo projekto įkūrimo ir valdymo, dalyvavau bandymuose pradėti psichosocialinės pagalbos projektus porevoliucinėje Libijoje, vadovavau MSF ligoninei pabėgėlių centre Pietų Sudane, prisidėjau prie ligoninės statymo Ebolos viruso epicentre Siera Leonėje, vadovavau MSF logistinėms operacijoms Centrinės Afrikos Respublikoje, Serbijoje ir Indijoje.