fbpx

nelygybė

Keturių darbo dienų savaitė – utopija ar postūmis lyčių lygybės link?

Keturių darbo dienų savaitė – utopija ar postūmis lyčių lygybės link?

Utopija – taip verslo atstovas vertina keturių darbo dienų savaitės idėją. Atgijusiose diskusijose svarstoma: ar nepakenktų sutrumpinta darbo savaitė Lietuvos produktyvumui ir konkurencingumui? Ar drastiškai nesumažėtų kai kurių paslaugų prieinamumas?… Išsekus ekonominių projekcijų aptarimams, imamasi ir vertybinių klausimų: negi darbas žmogaus nebepuošia, kas beliks iš mūsų darbo etikos? Ką žmonės darys su visu tuo naujai gautu laisvalaikiu? Galbūt, vieno Kauno gatvėse kalbinto verslininko žodžiais – tauta prasigers?… 

Tačiau, kaip žino kiekvienas suaugęs žmogus, laisvas nuo apmokamo darbo laikas nebūtinai yra laisvalaikis. Didelė jo dalis skiriama neapmokamiems, rinkos ir BVP skaičiavimų užribyje liekantiems, ir dėl to nematomiems darbams.

„Squid Game“ – (ne)vaikiškas žaidimas pagal neoliberalias taisykles

„Squid Game“ – (ne)vaikiškas žaidimas pagal neoliberalias taisykles

Taigi, žaidime klasiniu aklumu grįsta individualistinė prieiga prie galimybės laimėti mažai kuo skiriasi nuo nūdien už lango vykstančios estafetės. Egalitarizmas čia iškyla kaip gražus ir tuščias žodis, idealistiškai nekreipiantis dėmesio į ekonominio statuso, lytinės tapatybės, etninės kilmės ar kitas, lygybę hierarchizuojančias, socialines dimensijas. Kaip asmenims, gyvenantiems skurde ir neturintiems sąlygų įgyti kokybišką išsilavinimą, aukštyn kilti nuopelnais varomos visuomenės liftu?

Kokias teises gins (rinkos) Laisvės partija?

Kokias teises gins (rinkos) Laisvės partija?

Su dešiniąja Laisvės partija į Seimą pateko nemažai išsilavinusių žmonių, iki tol dirbusių žmogaus teisių srityje. Kodėl jie nuėjo su partija, kurios pilkasis kardinolas R. Šimašius mėgsta žodį „bomžas“ (nors nemėgsta „bomžų“) ir sako, kad reikia stiprinti „blogiausiųjų pašalinimo ir geriausiųjų paskatinimo sistemą“? Ir kad žmonėms reikia leisti „iki galo patirti savo pasirinkimų pasekmes“, tokias kaip liga ir skurdas? O partijos veidas A. Armonaitė tiki, kad „Šimašius būtų puikus Lietuvos prezidentas“? Aiškinasi ideologijos kritikas Karolis Klimka.

Kaip moksleiviai skirstomi į XXI-ojo amžiaus luomus?

Kaip moksleiviai skirstomi į XXI-ojo amžiaus luomus?

Švietimas buvo, yra ir tikrai dar ilgai bus viena aktualiausių temų visose mūsų politinėse diskusijose, tuo labiau prasidedant naujiems mokslo metams. Apie jį kalba kiekviena valdžia. Tikėdamasi pakelti mokymo kokybę, kiekviena valdžia vykdo savo unikalias reformas, kurios, pasikeitus valdžiai, pripažįstamos pasenusiomis. Visi supranta, kad kažkas ten yra negerai ir kad su tuo reikia ką nors daryti. Visi bando, bet retai kas paliečia skirtingos ugdymo kokybės skirtingose mokyklose klausimą.