Taip, mes irgi nykesnių rinkimų, nei šie, neprisimename. Bet, kad jau Dievo tarnai sako, jog nebalsuoti – nuodėmė, tai į prezidento rinkimus eis ir „Chat GPB“ ekspertai. Vienas balsuos už Katiną Mausėdą (nes jis ilgas ir gražus!), kitas – už ukrainiečių anarchistą Nestorą Machno. Ir jums rekomenduojame!
„Mums reikia ne daugiau partijų, o daugiau politika užsiimti drįstančių žmonių. Kitaip visos konferencijos, visi moksliniai straipsniai ir monografijos liks tik teorija. Visi pusę ar pusantrų metų trunkantys skandinavų remiami gerų intencijų pilni socialiniai projektai rizikuoja likti tik pokyčių bandymais. Dažnai liaudyje sutinkama frazė „nėra už ką balsuoti“ gan taikliai apibūdina problemą – ji slypi ne politinėje paklausoje, o pasiūloje: kairiųjų rinkėjų netrūksta, trūksta kairiųjų, kuriuos būtų galima žymėti rinkimų biuleteniuose.“
Praėjusiuose Seimo rinkimuose į Lietuvos politinį lauką su fejerverkais įžengė nauja politinė žaidėja – Laisvės partija. Tačiau šiemet vykusiuose savivaldos rinkimuose partija pasirodė prasčiau, nei tikėtasi. Prieš šiuos rinkimus ir po jų netrūko manančiųjų, kad Laisvės partijos galiojimo laikas baigėsi ir kad kitame Seime šios partijos nematysime. Po savivaldos rinkimų įsiplieskęs nepotizmo skandalas ir prilipusi „jaunųjų bebrų“ etiketė, rodos, tik sustiprino tokias nuomones. Tačiau šansų, kad Laisvės partiją pamatysime kitais metais rinksimame parlamente, yra nemažai ir štai kodėl.
Homofobija Lietuvoje yra tapusi politine jėga, galinčia sėkmingai blokuoti partnerystės įstatymus ir kitas iniciatyvas, siekiančias pagerinti trans žmonių, tėvų smurtą kenčiančių vaikų ar moterų padėtį. Dėl to kaltos gilios socioekonominės takoskyros, įgavusios ir tapatybinį aspektą, nepasiduodantį racionaliems argumentams. Laisvės partija šią takoskyrą tik gilina.
Ar galima moralizuoti ligą? Ar tam tikromis ligomis sergantieji yra „našta“ sveikatos apsaugos sistemai, o kitomis ligomis sergantieji – nėra? Ar galima sakyti, kad mokesčius mokantys nesiskiepijantieji yra našta mokesčius mokantiems pasiskiepijusiems žmonėms? Ironiška tai, kad iki šiol blogesnes sąlygas tiems, kurie nėra „sveikuoliai“, siūlė ne kas kitas, o Dainius Kepenis, didysis antivakseris. Dabar jo pasiūlymai nebeatrodo tokie ekstremalūs žmonėms, kurie mažiausiai nori su juo turėti ką nors bendro.
Koronaviruso krizė Lietuvos viešajame diskurse naujai aktualizavo kvailo, netikusio, pamokytino žmogaus figūrą. Prisiminkime patį pirmąjį krizės momentą: visiško neužtikrintumo kontekste į Lietuvą saugumo ieškoti grįžtančius emigrantus pasitiko kaltinimai, kad jie „atneša virusą“, valdžios abejingumas (perpildytos priverstinio karantinavimosi erdvės, vangi pagalba dėl parvykimo logistikos) ir patyčios (plačiai cirkuliuojantys vaizdo įrašai su kelių žmonių neadekvačiu elgesiu, kuriuos vainikavo reprezentatyvus Skvernelio pareiškimas apie „ne žmones“).
Šiandien minime 2009 m. sausio 16 d. Vilniuje prie Seimo vykusių riaušių dešimtmetį. Tai pirmos
