Vilnius – žalioji sostinė?

Šio straipsnio garso įrašo galite klausyti čia:

Tyrimas teigia, jog 49 proc. miesto teritorijos užima medžiai, o nuo praėjusių metų miesto miškingumas paaugo kiek daugiau nei 1 proc. Tačiau pasididžiavimas sostine greitai dingsta Google paieškoje įvedus klausimą „Which city has the most trees?“ (liet. „Kuriame mieste daugiausiai medžių?“) ar „Which city is the greenest?“ (liet. „Kuris miestas žaliausias?“). Tučtuojau atsiranda daugybė kitų tyrimų, straipsnių, kuriuose įvairūs Europos miestai skelbiasi esą žaliausi.

Pasitikėjimo neteikia ir faktas, jog minėtą tyrimą inicijavo „Husqvarna“ – benzininių pjūklų gamintoja. Stebint miesto gyvenimą ir žaliųjų erdvių pokyčius atsiveria visai kitoks vaizdas. Pastaruoju metu Vilniuje vyko, vyksta ir dar planuojama daugybė rekonstrukcijų, kelių tiesimų, viešųjų erdvių tobulinimų, statybų ir t. t. Šie projektai miestą turėtų paversti patrauklesniu turistams, patogesniu gyventojams ar paprasčiausiai gražesniu. Deja, vykdant šiuos pokyčius buvo užmiršti labai svarbūs miesto gyventojai – medžiai.

Netgi vertingi, į kultūrinį paveldą kadaise įtraukti, šimtamečiai, sveiki kamienai dažnai neišsaugomi. Vilniuje jaunesnių ir brandžių medžių kirtimas, nepriežiūra, neatsižvelgimas į augalo poreikius vykdant rekonstrukcijas ar statybos darbus tapo gniuždančia tendencija. Lukiškių aikštės 19 liepų eilė, iš kurios beliko vos 7 merdinčios liepos. Reformatų skvero rekonstrukcija, kurios metu buvo leista iškirsti 67 medžius. Trakų Vokės parko medžių kirtimas, kurį Aplinkos paveldo ir saugojimo sąjūdžiui teko ginčyti teisme. Sapiegų parko rekonstrukcija, kurioje tik aktyvios bendruomenės dėka buvo išsaugoti keli šimtai medžių. Būsimasis Tauro kalno ir Tautos namų projektas. Būsimoji šešių juostų Šiaurinės gatvės atkarpa, eisianti per Šeškinės Ozo parką. Ir t. t.

Dabartinis Vilniaus žalumas, kad ir koks jis bebūtų, yra paveldėtas. Sostinės savivaldybė gali aiškinti, jog ji pasodino šimtus medžių, jog senuosius brandžius medžius pakeičia keliskart daugiau sodinukų, tačiau žalumos Vilniuje, ypač gausiausiai naudojamose jo erdvėse, mažėja. Karštą vasaros dieną, kai betoninės ar granitinės dangos įkaista tiek, kad ant jų galima kepti blynus, po mažaūgio sodinuko šešėliu pasislėpti nepavyksta, jo laja nesugeria šilumos ir nepriglaudžia paukščių, kai ateina lizdų sukimo metas. Toks žemaūgis medelis naudą miestui ims teikti tik po kelių dešimtmečių, jei, žinoma, per naują rekonstrukciją liks nenukirstas ir sugebės įsitvirtinti neprižiūrimas ir nelaistomas. O visuomenei brandžių medžių ir jų teikiamos vėsos, bioįvairovės, estetikos, oro švaros ir kitų teigiamų savybių reikia dabar.

Bendruomenės neretai sukyla prieš kirtimus, tačiau savivaldybė jų nuomonei ir pasiūlymams dažnai lieka kurčia, o į visuomenei atstovauti paskirtos, iš savanorių sudarytos Vilniaus želdynų komisijos nuomonę neretai neatsižvelgia. Taigi, visuomenė lieka sprendimų stebėtoja, o norint užtikrinti brandžių medžių išsaugojimą, kai architektūrinis projektas jau sukurtas, tenka pasitelkti teisėsaugą, žiniasklaidą ir atiduoti daug jėgų bei laiko.

Mąstant apie Vilniaus želdynų priežiūrą ir medžių likimus klimato krizės ir pasaulinės COVID-19 pandemijos kontekste, kai žmonėms kuo daugiau laiko rekomenduojama praleisti atvirose erdvėse ir kai daliai gyventojų gamtos apsuptis liko vienintele poilsio vieta, kai sveikata ir stiprus imunitetas svarbesni nei bet kada, o žaliosios erdvės prieinamos tik toms visuomenės grupėms, kurios turi galimybę išvykti į užmiestį, padėtis tampa tiesiog neteisinga, neadekvati.

Fridays For Future Vilnius (liet. „Penktadieniai ateičiai Vilnius“) judėjimas nepritaria tokiai Vilniaus savivaldybės želdynų politikai ir dėl to rugsėjo 24 dieną organizavo protestą medžių klausimu. Bendradarbiaudami su žalumos naikinimo tiesiogiai paveiktais Vilniaus gyventojais, parengėme 18 reikalavimų sąrašą, siekiantį platesnio visuomenės informavimo, skaidresnio lėšų paskirstymo, išsamesnių mokslinių tyrimų ir, žinoma, žaliųjų erdvių ir medžių naikinimo sustabdymo.

Siekiame, kad mūsų reikalavimai būtų išgirsti, kad Vilniaus miesto bendruomenių balsai įgytų praktinę galią keisti viešųjų erdvių formavimą, kad Vilniaus savivaldybė imtų vertinti želdynus, brandžius medžius ir sostinės gyventojų nuomonę. Norime, kad tyrimuose, matuojančiuose miesto žalumą, nebereikėtų kliautis praėjusio šimtmečio palikimu, o Vilniaus savivaldybė ne tik skelbtųsi, tačiau išties būtų ir leistų Vilniui būti žaliu ir medžiais apaugusiu miestu.

Viršelio nuotraukos autorė – Viltė Domkutė.