Kontento marios
Prisipažinsiu, anglicizmo „turinys“ viešinamos medžiagos visumai pavadinti nemėgstu. Turinys, pagal mane, būna knygos pradžioje ar pabaigoje, arba ant mišrainės pakelio, ne internete. Tai tiesioginis vertinys iš angliško content, tad kartais net atrodo geriau jį taip ir vadinti – tiesiog kontentu. Bet, kol kalbininkai nepasiūlė nieko geresnio (medžiaga? publikacijos? neeee…), pasilikim kur esam.
O kontento paleidom 2024-aisiais atsakančiai: 47 įvairaus plauko publikacijas mūsų interneto puslapyje, 36 vaizdo įrašus „Chat GPB“ YouTube kanale, dar 12 – kitame kanale „GPB Audio“ (ten tekstai įskaityti ir „Džiaugsmo žudikių“ tinklalaidė, užsukit užsukit). Siautėm, ar, tiksliau, sunkiai dirbom ir socialiniuose tinkluose. Pagrindinis mums išliko Facebookas, jame virš 70 įrašų ir dar virš 20 reelsiukų kėlėm. Bet nesam jau tokie ir diedukai – Instoj virš 50 kartų rodėmės, TikToke – irgi apie 40. Su pastaruoju, beje, pasirodo, geriau tvarkytis išjungus komentarus. Nes nu Facebooke ar YouTube, aišku, visko būna, bet, palyginus su TikToko sąvartynu, tai levandom kvepiantys tolerancijos darželiai…
Gentys, Žemaitaitis ir Tapinas
Susidėliojom skaitomiausio, žiūrimiausio ir klausomiausio kontento trejetukus ir… nenustebom. Perfrazuojant apydurnę alaus reklamą, populiariausias temas vienija vyručiai ir aktualijos. Mano paties pasakojimas, kaip uždalyvavau „Genčių“ vasaros festivalyje, mūsų puslapyje buvo skaitomiausias – virš 12 tūkstančių paspaudimų! Šiais laikais, kai soc. tinklai pasiima visus paspaudimus ir senam geram interneto puslapiui palieka išėdas, tai – įstabus rezultatas! Jis taip pat pritraukė daugiausia reakcijų Facebooke ir buvo daugiausia klausytas Tado įskaitytas tekstas YouTube.
Galima pasidžiaugti, kad daug išsamesnis ir „moksliškesnis“ Agnės Rimkutės straipsnis ta pačia tema taip pat pakliuvo tarp trijų puslapyje daugiausia skaitytųjų. Galima būtų, žinoma, sakyti, kad paskaitė jį nemaža dalis „Genčių“ dalyvių ir jomis besidominčių. Tačiau beveik 2 tūkstančiai paspaudimų dar taip neseniai išleistam, daug laiko pareikalavusiam, kokybiškam, ilgam ir susikaupimo prašančiam tekstui – džiugu!
Kitas vardas, praeitais metais kėlęs audrų audras ir aistrų aistras, vertęs „užsienio partnerius“ rašyti susirūpinimo laiškus ir daužęs net Širinskienės širdį, žinoma, buvo Remigijus Žemaitaitis. Tadui – ir ne tik jam, nuoširdžiai pasakysiu, man irgi – pasirodė, kad staigus kultūringosios Lietuvos visuomenės susirūpinimas antisemitizmu toks… na, neįtikinantis. Jo susuktas vaizdo įrašas tapo antru žiūrimiausiu „Chat GPB“ video – beveik 10 tūkstančių peržiūrų, ir jos sukasi toliau!
Diskusija apie Žemaitaitį ir antisemitizmą furorą kėlė ne tik YouTube, bet ir Facebooke: įspūdingą 121 tūkstantį vartotojų pasiekė ir įrašas apie šį vaizdo įrašą. Kuo paaiškinti tokį populiarumą? Na, tikriausiai Tado ir apskritai GPB redkolegijos bei bendradarbių užimta „trečiąja“ pozicija Žemaitaičio klausimu. Ją trumpai galima apibūdinti taip: „Žemaitaitis yra šūdas, bet jūsų staigus rūpestėlis irgi kažkuo atsiduoda.“ Žodžiu, yra ko ant mūsų pykti ir „Nemuno aušros“, ir TS-LKD gerbėjams. Tai ir ateina, ir pyksta, ir komentarų negaili, ir prasivardžiuoja visaip, ir reachą kelia. Belieka tik tikėtis, kad kažkiek gal ir pareachinom, ne tik komentarų skiltyje, žmonių, su būtent tokia pozicija. Gal kam nors ji pasirodė įmanoma, o gal kas nors nebe toks vienišas pasijuto… Belieka tikėtis.
Na ir trečias vardas, mūsų (ir mano asmeniškai) žinomumą didinęs – tai Andrius „Devyndarbis“ Tapinas. Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyt: kad ir kaip vertinčiau Tapino politinius įsitikinimus bei įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui, ar jo karts nuo karto sukamas varkes, negaliu nesigėrėti žmogaus energingumu. Jis ir savo televiziją turi, ir kitoje laidas veda, ir protmūšius rengia, ir substackus rašo, ir knygas verčia, ir dar kitas pats rašo, ir Renesanso daile domisi, ir dar, pasirodo, ir „Dungeons & Dragons“ pažaisti spėja. Ir dar kažką iš veiklų tikrai pamiršau. Ar čia kai daug pinigų turi, taip viskas lengva pasidaro? O gal prigimtinis čia dalykas? Ar gal kai įtakingoj intelektualų šeimoj augi, taip išauklėja? Nu velniai žino.
Žodžiu, ir aš prieš šimtą metų, kai dirbau toje pačioje įmonėje, kaip ir Tapinas, pervedžiau jam kartą ne iki galo aiškiomis aplinkybėmis iš savo atlygio du tūkstančius litų. „Chat GPB“ pačioje pirmoje serijoje apie tai užsiminiau, niekas nė akim nemirktelėjo, kol po metų Skirmantas Malinauskas šitos istorijos neištraukė. Tapinas tada ją ir savo „Substacke“ aiškino, sakė, ir į VMI kreipėsi… O aš savo versiją YouTube papasakojau, prie Prezidentūros ant suoliuko jaukiai prisėdęs. Tadas nufotkino mane su keliais banknotais besišypsantį, ir voila, 13 tūkstančių peržiūrų. 2024-ųjų topas. Tik va kažkaip nei iš Andriaus, nei iš VMI jokių žinių po to taip ir nesulaukiau. Gal ir gerai, ar maža streso gyvenime.
„New Nordics“, sėkmės istorijos, Palestina ir Džiaugsmo Žudikės!
2024-ųjų pradžioje mus linksmino komunikacijos specialistė, ilgaamžiškumo entuziastė ir buvusi TS-LKD rinkimų kampanijos vadovė Ieva Koncevičiūtė, surašiusi dar vieną prekės ženklais trykštantį kultinį tekstuką „Vilniaus burbului“, kaip jau visai nebe rytųeuropiečiai mes, mes jau naujieji šiauriečiai! Mūsų bemaž etatinis (tik neįdarbintas) bendradarbis Karolis Dambrauskas sugalvojo, kad galime ne tik šaipytis, bet ir patys pasiūlyti „naujosios Lietuvos“ versiją – tokios, kurioje gera būtų gyventi ne tik Oksfordo kalbos mokyklėlėse augintiems pumpučkėliams.
Prie tekstuko pridėjau rankelę ir aš, ir tekstukas irgi išėjo, gal ir ne toks kultinis, kaip Koncevičiūtės, bet tikrai populiarus: buvo trečias pagal populiarumą mūsų feisbėj ir tik per „Ikea“ dešrainį nepateko į skaitomiausių top trejetuką. Tiesą pasakius, rašyti šį tekstą kartu su Karoliu buvo labai smagu, ir net kažkaip nuodėminga – tokiais tamsiais, karu ir neviltimi persismelkusiais laikais leisti sau pasvajoti, o kas būtų, jei būtų… Todėl džiugu, kad surezonavo!
Pradėkit metus atsakingai:
Kalbant apie sėkmę – atrodo, su auditorija surezonavo ir Augustės Dudutytės solinis vaizdo įrašas apie nematomą sėkmės istorijų pusę. Jis buvo trečias žiūrimiausias ir daugiausia reakcijų susilaukęs mūsų YouTube kanale! Kadangi vaizdo įrašas taip pat apie ne tokius jau paprastus dalykus (paremtas autorės magistriniu), ir net apie Pierre’o Bourdieu teorijas, tai žiauriai džiugu. Mes redkolegijoje visada džiaugiamės, kai kažkas tokio platesnio, gilesnio, sudėtingesnio pasiekia auditorijas. Tai vis dėlto, kaip ten yra su klasės paveldėjimu? Spauskite ir sužinokite! (Nuolat pildoma)
Yra toks senas geras bajeris: kas yra blogiau, nei prakąstame obuolyje rasti kirminą? Genocidas. Genocidas yra blogiau. Deja, daug rašėme, kalbėjome ir rodėme apie Izraelio vykdomą galimai genocidą, geriausiu atveju – masines žudynes Gazos Ruože. Ne deja, kad rašėme ir kalbėjome, deja, kad yra apie ką rašyti ir kalbėti. Ir kad taip nedaug, palyginus, apie tai rašoma ir kalbama iš būtent šitos, antigenocidinės pusės. Kad vėl turim patys viską… Vienu metu net liūdnai Tadui juokavau, kad gal galime pervadinti tiesiog GPB į „Palestina.lt 2.0“. Bet visi tokie juokai labai ir labai liūdni.
Todėl liūdnai džiaugiamės, kad antras skaitomiausias tekstas mūsų portale buvo puikios žurnalistės Mildos Drejerytės tyrimas apie tai, kiek Lietuvoje gali susimokėti už tai, kad palaikai Palestiną. Tyrimas tikrai buvo labai žurnalistiškas ir labai kokybiškas, aš buvau pasigėrėjęs, kad galime sau leisti publikuoti tokius autorinius tekstus. Tuo labiau, kad jame ir žmonės buvo pakalbinti įspūdingi, ir įvairūs. Tam nelemtam jausmui, kad stovi vienišas (galimo) genocido akivaizdoje, Drejerytės straipsnis duoda neblogą smūgį, kaip sakoma, į padychą.
Kiek dar to džiaugsmo gyvenime liko, tai kas gi jį bepribaigs, jei ne feministės. Juokauju, juokauju – iš tikrųjų „Džiaugsmo Žudikės“ Agnė ir Austėja man pačiam pernai atnešė daug džiaugsmo. Jos yra stabiliausiai klausomas mūsų „antro“ kanalo, jau minėto „GPB Audio“ kontentas. Ne tūkstančiais, bet stabiliai. Ir stabiliai apie tokias įdomias temas kaip feministinis kinas, grožio biznį ir pažinčių programėles. Klausai ir juokiesi, ir pyksti, ir pasiginčyti kartais užsimanai. Aš jau ir kai kurias šio sprogstamo dueto frazes ėmiau kasdienybėje vartoti, pvz., „kūdikių pasaulyjeeee“ bei legendinį Austėjos „tęęętį“.
Ko neskaitėt, paskaitykit, ko nematėt, pamatykit
Na gerai, populiariausius aptariau, o bet ar visada tai, kas populiariausia – ir vertingiausia? Tai žinoma, kad ne, nors, tiesą pasakius, ir GPB populiariausieji nėra prasti. Veikiau atvirkščiai – jei galiu taip pats sakyti, lyg ant šakių pasikeldamas, dauguma populiariausių straipsnių ir įrašų buvo to verti.
Kas liūdina – tai nepakeliama būties lengvybė, neviltin varantis socialiniais tinklais paremtos informacinės ekosistemos elementarumas. Bus atitinkamas raktažodis, geriausia – su to meto „Delfio“ antraštėmis sutinkantis, bus ir skaitomumas, reachas, reakcijos, diskusija, įsitraukimas. Nebus – na, tikriausiai tuomet ir paskaitys, pažiūrės ar paklausys vos pora šimtų žmonių. O ir raktažodis pasens neįtikėtinai greitai, per pora dienų, nes jį keis kitas, o tą – ir vėl kitas, ir lakstysim paskui, tai į vieną pusę, tai į kitą, tai į trečią…
Gerai, gerai, dramatizuoju. Iš tikrųjų ir populiariausiųjų sąrašuose yra džiugių išimčių, ir kai kada tų poros šimtų žmonių ir pakanka. Toks jau tas pasaulis ir toks jau tas alternatyvios, atvirai politiškai šališkos žiniasklaidos priemonės gyvenimas, tokia ta duona kasdieninė. Ir vis dėlto, leiskite pasidalinti su jumis dar pora trejetukų: to turinio, kurio tūkstančiai gal ir nežiūrėjo, bet aš jums iš visos širdies noriu rekomenduoti.
Mano ne tokių populiarių straipsnių trejetuką pradeda kartu su žurnalu „Lūžis“ ruoštas dviejų dalių Jurgio Valiukevičiaus interviu su Lenkijos profsąjungiete Marta Rozmysłowicz apie profsąjungas „Amazon“ sandėliuose. Pokalbius meistriškai išvertė kitas mūsų bendradarbis Mykolas Baranauskas. Man, kaip profsąjungos (G1PS) pirmininkui, negali nepatikti tiek metafora apie „Amazon“ kaip vėžį, tiek radikalios Lenkijos profsąjungos „Iniciatywa Pracownicza“ puikios iniciatyvos.
Kas dar mane džiugino – tai jaunas kairysis Rokas Linkevičius, savo bakalaurinį darbą rašęs apie Lietuvos autonomines erdves ir iniciatyvas. GPB jis parašė tyrimą apie seniai užsibaigusį, bet toliau geru žodžiu minimą Laisvąjį universitetą – LUNI. Linkevičiaus straipsnį sekė diskusija ir net, žmonės kalba, svarstymai apie LUNI gaivinimą. Pasijutau staiga toks pagyvenęs… Bet kartu ir labai gerai pasijutau. Tęstinumas yra, įkvėpimas veikia, visada po mūsų atsiras kitų!
Bet labiausiai noriu parekomenduoti, staigmena staigmenėlė, straipsnį apie Palestiną – Ugnės Litvinaitės „Skausmas, su kuriuo nesitapatiname“. Straipsnis perspausdintas iš puikaus studentų žurnalo „Šauksmas“ – kiekvienas jo numeris mane stebina savo kokybe, nuoširdumu ir energija. O Litvinaitės straipsnis man labai patinka tuo, kad jis yra tiesiog programinis, juo paaiškinama, kodėl mes palaikome Palestiną, ir kodėl ją reikia palaikyti. Atrodo, kad jį gali tiesiog pateikti kaip paruoštuką visiems, kas abejoja šio palaikymo prasme ar nuoširdumu. Labai gerai, kai kažkas parašo tai, ką norėtum pasakyti, bet nemoki ar negali, pats.
O dabar nerkime į „Chat GPB“ kanalą, iš kurio aš parinkau jums tris ne tiek žiūrėtus, bet, mano nuomone, labai svarbius ir įdomius įrašus. Pirmasis toks – Kotrynos interviu su Marijam Didžgalvyte, naujos knygos apie videožaidimus ir politiką Everything to Play For (Yra dėl ko žaisti – lietuviškai pasirodys jau šiemet!) autore. Marijam istorija yra tiek kieta, kad net sunku ją trumpai apsakyti. Trumpai apsakant – lietuvė parašė bene pirmą rimtą knygą apie kairiąją politiką ir videožaidimus, kurią išleido prestižinė Verso leidykla! Čia labai neišsiplėsiu, nes jei jums neatrodo, kad čia pasaulinė sensacija, tai pažiūrėkit video ir pakalbėkim po to.
Kitas, mano galva, labai vertingas vaizdo įrašas, paleistas jau 2 tūkstančius kartų, bet nusipelnęs ir 20 tūkstančių – tai Tado trumpas įvadas į tai, kas yra ir kas nėra antisemitizmas. Tadas studijavo istoriją, nacionalizmo studijas ir žydų studijas, ir, iš mano pažįstamų ir netgi apskritai, sakyčiau, Lietuvoje, yra vienas labiausiai nusimanančių būtent antisemitizmo reikaluose žmonių. Todėl šitos pusantros valandos yra grynas auksas ir turėtų būti privalomos vyresnių klasių moksleiviams. Žiūrėkit ir džiaukitės.
Bet pirmoje vietoje taigi tikrai turi būti Rokas ir Kotryna! Naujosios GPB žvaigždutės ir įkvėpimo šaltiniai, einantys į protestus ir kitus taikius susirinkimus, kalbinantys Seimo narius ir maištaujančius paauglius. Net ne tokį ir mažą pervedimą iš vieno žiūrovo esame gavę, su paskirtimi „Daugiau Roko ir Kotrynos“. Ir aš puikiai suprantu, kodėl! Man geriausias jų video išlieka kažkodėl tikrai per mažai žiūrėtas reportažas iš vyrų krizių konferencijos „didžiausiame Lietuvos vyrų krizių centre – Seime“ (Rokas taip sakė). Žiūrėjau ir krizenau ir stebėjausi lengvumu ir pašnekovų išskridimu, ir supratau, kad man visai patinka Linas Karalius-Ezopas. Nu, ne kaip vyras, ir ne kaip politikas, bet kaip žmogus, toks geranoriškai išskridęs.
>Šia džiugia gaida ir pradėkime 2025-uosius su GPB. Nežinau, ar verta ko nors linkėti, nes nebežinau, ar po pastarųjų kelerių metų mes, žmonės, vis dar šituo maginio mąstymo pratimu užsiimame, tai tik atsargiai panorėsiu, kad metai nebūtų… dar blogesni nei praėjusieji? Skaitykit, klausykit, žiūrėkit GPB, likim draugais, būkim kartu.