fbpx
Lietuvos žemėlapyje pavaizduota žalioji siena, užrašas DŽLS

Idėja Lietuvai – Didžioji žalioji Lietuvos siena

DŽLS padės spręsti ir pensininkų skurdo problemą. Kaip žinia, mėgstamiausia Lietuvos senolių laisvalaikio veikla – uogavimas ir grybavimas, tad DŽLS taps klestinčia sidabrinės ekonomikos zona ir šalies ekonominio vystymosi varikliu. Išklausę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuojamus verslumo kursus, šie sidabriniai startuoliai (olderpreneurs) savo surinktas ekologiškas gėrybes internetinėmis platformomis tieks ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos bei Taivano rinkoms. Augs ekonomika, trauksis išlaikytinių kultūra ir Sodros išlaidos.


Kaip žinia, Lietuva yra puiki šalis, kurioje gera gyventi visiems. O jeigu kartais atrodo, kad šiek tiek pritrūksta iki geriausio iš įmanomų pasaulių, tai tik todėl, kad mums reikia to vieno vienintelio postūmio, kuris išspręs visas problemas, išgarsins Lietuvos vardą pasaulyje, privers lietuvius mylėti tėvynę, visus emigrantus grįžti, hibridinius migrantus išvažiuoti, estus mums pavydėti, BVP augti, o infliaciją kristi. Mums reikia vienos ir galutinės Idėjos Lietuvai. Ir mes ją turim.

Įsivaizduokite, kad palei visą rytinę Lietuvos sieną su Baltarusija, nuo Zarasų šiaurėje iki Varėnos pietuose, tęsiasi maždaug 30-40 km pločio miško juosta. Didžioji žalioji Lietuvos siena (sutrumpintai DŽLS, tariama „dželes“ [ˈdʒeləs/]) jau vien savo pavadinimu taps visos Europos pavydo objektu ir paskatins kaimynes sekti mūsų pavyzdžiu.

Pirmiausia tai bus mūsų indėlis į kovą su klimato kaita. Tai reiškia, kad ne tik išsaugosim planetą ateities kartoms, bet ir galėsim visa tai finansuoti iš ES struktūrinių fondų. Tatgi nereikės kelti mokesčių, išlaikysime konkurencingumą, daugės investicijų, augs ekonomika.

miško ir kelio vingiuojančio per jį vaizdas iš paukščio skrydžio

Iliustracijos aut. Geran de Klerk

Antra, miškas labiau nei kas kitas atitinka tradicinį lietuvio būdą, susieja dabartį su praeitimi, įkūnija unikalų ir išskirtinį mūsų tautos ryšį su gamta. Būtent į mišką jau nuo Baranausko laikų lietuvis eidavo paguodos, tankios girios padėdavo gintis nuo kryžiuočių, maskvėnų ir lenkų (kai šie dar nebuvo strateginiai sąjungininkai), miškai saugojo mūsų partizanus nuo sovietų enkavėdistų.

Maža to, užsodindami rytinį Lietuvos pasienį mišku, mes atkursime istorinį teisingumą, nes dabar ten plytintys ūkiai, daugiabučiai ir gamyklos didžia dalimi yra sovietinis palikimas, taigi žeidžia kiekvieno tikro patrioto jausmus. Šioms vietoms daug labiau priderančios natūralios pušys ir eglės sugrąžins kraštovaizdį į laikus, kai Lietuva klestėjo – bus kaip prie Smetonos (netgi geriau, nes tuo metu šis kraštas buvo nenatūraliai okupuotas lenkų) arba Vytauto Didžiojo. Niekas nepaneigs, kad Lietuvos valstybės galios smukimas istoriškai visuomet buvo susijęs su miškų netekimu.

Kartu DŽLS taps natūraliu barjeru, aiškiai atskiriančiu civilizuotą demokratinę Europos erdvę nuo totalitarinės rytų barbarijos. Niekam, pažvelgusiam į žemyną iš paukščio skrydžio, nekils abejonių dėl mūsų geografinės ir kultūrinės priklausomybės – o rusų bei baltarusių nepriklausomybės – Europos civilizacijai.

DŽLS taip pat padės išspręsti krūvą praktinių problemų. Pamirškite tą juokingą „fizinį barjerą“, neva turintį mus apsaugoti nuo hibridinių migrantų antplūdžio, kurį dabar be didelių pastangų ardo baltarusių pasieniečiai. Trisdešimties kilometrų giria daug efektyviau apsaugos išorinę Europos Sąjungos sieną nuo hibridinių atakų, o čia telkšosiančios pelkės ne tik efektyviai sugers CO2, bet ir klampins pašalpų besigviešiančius migrantus. Kadangi Lietuva gerbia žmogaus teises, „Frontexo“ pareigūnai trauks bėgūnus, sutikusius pasirašyti pasižadėjimą daugiau nebandyti patekti į ES, ir siųs juos atgal į tėvynes.

Antra, DŽLS padės pagaliau išspręsti tautinių mažumų klausimą. Rytų pasienio rajonai, kaip žinia, yra patys skurdžiausi, nes juose gyvena lietuviškai nekalbančios ir už LLRA balsuojančios bendruomenės. Vykdant DŽLS projektą, šios bendruomenės turės būti iškeldintos ir tolygiai paskirstytos po Lietuvos teritoriją. Nebeliks tautinių mažumų kišenių, kur šiuo metu vis iškyla nelietuviškos gatvių pavadinimų lentelės ir kitaip kurstoma tautinė nesantaika. Gyvendami tarp lietuvių, šie žmonės greičiau išmoks valstybinę kalbą, pagaliau bus integruoti į visuomenę, o į Seimą nebepateks valstybės pamatus griaunančios partijos.

miškas rytą

Iliustracijos aut. Steven Kamenar

DŽLS padės spręsti ir pensininkų skurdo problemą. Kaip žinia, mėgstamiausia Lietuvos senolių laisvalaikio veikla – uogavimas ir grybavimas, tad DŽLS taps klestinčia sidabrinės ekonomikos zona ir šalies ekonominio vystymosi varikliu. Išklausę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuojamus verslumo kursus, šie sidabriniai startuoliai (olderpreneurs) savo surinktas ekologiškas gėrybes internetinėmis platformomis tieks ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos bei Taivano rinkoms. Augs ekonomika, trauksis išlaikytinių kultūra ir Sodros išlaidos.

DŽLS nauda ekonomikai neapsiribos vien tik pensininkų įveiklinimu. Miškas yra natūrali terpė vienaragiams auginti. Visuotinai sutariama, kad vienaragiai šiuo metu yra perspektyviausia vystymosi kryptis, ir užuot statę taršias neinovatyvias gamyklas, turėtume sutelkti dėmesį į žinių ekonomiką. Nuo pirmos klasės mokysime jaunąją kartą programuoti ir kurti startuolius, kurie vystys naujus appsus, leidžiančius lengviau pardavinėti savo senus drabužius („žiedinė ekonomika“) ir siųsti pinigus esemesais. DŽLS bus išskirtinė vienaragių apsaugos zona, kurioje šviesolaidžio interneto laidais sujungtos proskynos virs co-workingo erdvėmis, leidžiančiomis skleistis naujoms idėjoms, verslumui ir fintech inovacijoms.


Patinka straipsnis? Galite padėkoti čia


Galiausiai DŽLS, unikalus reiškinys Europoje ir pasaulyje, netruks būti paskelbta UNESCO ir „Lonely Planet“ žmonijos stebuklu, kurio apžiūrėti žmonės plūs iš visos planetos (šiapus žaliosios uždangos, žinoma). Suklestės turizmas, viešbučių ir restoranų sektorius, „AirBaltic“ savo bazę perkels į Vilniaus oro uostą, visas pasaulis sužinos, kad nekalbame rusiškai, o mūsų sostinė – ne Ryga.

Mes, GPB, esame įsitikinę, kad Didžioji žalioji Lietuvos siena yra ta viena didelė idėja, kuri iššaus mūsų šalį į gerovės ir klestėjimo viršūnes daug greičiau ir efektyviau nei kompleksinės sisteminės reformos, kurios, pripažinkime, mums niekada nesisekė. Prašome šėrinti, laikinti ir taginti savo Seimo narius, kad DŽLS greičiau patektų į parlamentinių partijų susitarimą.


Viršelio ir idėjos iliustracijos autorė ir autorinių teisių turėtoja Milda Urbšytė. Daugiau autorės darbų galite rasti čia.

1 thought on “Idėja Lietuvai – Didžioji žalioji Lietuvos siena

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *