Tai matome ir iš Seimui neseniai pasiūlyto Darbo kodekso pakeitimo projekto, kuriame darbdavių atstovai reikalauja padidinti darbo dienos trukmę nuo 8 iki 12 valandų, įteisinti tokius akivaizdžiai nepriimtinus dalykus kaip atlyginimo vėlavimą ir darbuotojo išleidimą į atostogas be paties darbuotojo žinios ir sutikimo.
Dėl tokių pakeitimų labiausiai nukentėtų sunkiausius ir būtiniausius darbus atliekantys asmenys: medicinos bei prekybos sektoriaus darbuotojai. Taip pat pažeidžiami tie, kurių darbai karantino metu sunkiai atliekami iš namų ir kuriems dėl sumažinto darbo krūvio darbdaviai grasina atleidimais.
Privalome siekti stabilumo ir gerovės visiems. Ekonomika turi tarnauti žmonių poreikiams, o ne begaliniam pelno siekimui. Dėl to siūlome konkrečias priemones šiai krizei įveikti.
Mūsų reikalavimai:
1. APSAUGA DARBO VIETOSE
— Garantijos atleistiems darbuotojams —
Šiuo metu dauguma darbuotojų yra atleidžiami neteisėtai, priverčiant darbuotoją pasirašyti išėjimą “savo noru”. Teisme šiuos teisių pažeidimus įrodyti yra praktiškai neįmanoma. Todėl pirmiausiai reikalaujame pakeisti įstatymą suteikiant darbuotojui teisę atsiimti prašymą “išeiti savo noru” per tris dienas, net jei ir nesilaikoma 20 dienų įspėjimo termino. Visiems atleistiems ir netekusiems darbo (išėjusiems “savo noru”) karantino metu mokėti ne mažesnę nei minimalus darbo atlygis nedarbo išmoką neatsižvelgiant į dabartinę sąlygą, kad per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos žmogus turi turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Darbo netekusiems dėl priverstinio išėjimo “savo noru” nedarbo išmoka privalo būti mokama iš Garantinio fondo.
— Orūs atlyginimai pažeidžiamiausiems darbuotojams —
Prekybos tinklų, sveikatos priežiūros, aptarnavimo sektoriaus darbuotojoms ir darbuotojams reikalaujame už darbą epidemijos metu mokėti dvigubu tarifu arba atitinkamai trumpinti jų darbo valandas, išlaikant tą patį dvigubo tarifo atlygį.
— Visus vykstančius streikus laikyti teisėtais —
Kadangi šiuo metu darbuotojams neretai yra sunku įtikinti darbdavius laikytis darbovietėje ypatingo saugumo ir suteikti darbuotojams įvairias apsisaugojimo priemones. Reikalaujame darbuotojams pagal darbo kodekso 159 straipsnį suteikti teisę informuoti darbdavį žodžiu tą pačią dieną ir palikti darbo vietą kol nebus užtikrintas darbo vietos saugumas.
2. SOCIALINIŲ GARANTIJŲ UŽTIKRINIMAS
— Įšaldyti būsto nuomos ir komunalinius mokesčius —
Krizės metu žmonės netenka darbo arba jų darbo apimtis gerokai sumažėja. Taip pat darbuotojams, kuriems skelbiamos prastovos yra dažniausiai mokami ne didesni nei minimalūs atlyginimai, dirbantieji savarankiškai privalo išgyventi iš 257 eurų išmokos, o pensijinio amžiaus ir neįgalūs žmonės netenka galimybės dirbti papildomai. Dauguma šių žmonių turi išlaikyti ir prižiūrėti vaikus, neįgalius vaikus ar sergančius tėvus už tas pačias sumažėjusias pajamas už kurias privalo mokėti mokesčius už būsto komunalines paslaugas ir dar neretai būsto nuomą. Šiuo ypatingai sunkiu ekonomiškai laikotarpiu visi komunaliniai mokesčiai už būstą, skolos už komunalines paslaugas kaip ir nuomos mokestis privalo būti įšaldyti iki karantino atšaukimo dienos.
— Reguliuoti būtiniausių prekių kainas —
Kad šios krizės paveikti žmonės galėtų palaikyti orias gyvenimo sąlygas, reikalingiausios prekės privalo būti prieinamos visiems. Tiek pavienių verslo tiek nevyriausybinių organizacijų labdaros akcijos niekada nesugebės aprūpinti visų žmonių, kurie stokoja būtiniausių jų gyvenimui maisto ir buities prekių. Šios krizės laikotarpiu gyvenančių nepritekliuje žmonių tik daugės, todėl būtina užkirsti kelią verslo manipuliacijoms būtiniausių prekių kainomis.
— Užtikrinti pajamas ir socialinę apsaugą visiems krizės metu —
Uždirbantiems mažiau nei minimalią mėnesinę algą, mokėti visą 257 eurų per mėnesį paramą, numatytą dirbantiems savarankiškai. Visiems ne Lietuvos piliečiams dirbantiems Lietuvoje išduoti leidimus gyventi Lietuvoje taip suteikiant jiems visas socialines garantijas, teises į prastovų ir nedarbo išmokas, sveikatos apsaugą, nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių įšaldymą karantino laikotarpiu.
3. TURTINGIAUSIŲ IR DAUGIAUSIAI PELNO GAUNANČIŲ ATSAKOMYBĖ
— Krizei įveikti finansų ieškoti ne tik valstybės biudžete —
Turtingiausieji ir didžiausią pelną gaunančios korporacijos turėtų išreikšti solidarumą su visuomene ir padėti, kai pagalbos reikia labiausiai. Laikas grąžinti visuomenei, kuri suteikė verslui visas sąlygas uždirbti, jai priderantį atlygį. Reikalaujame neskirti subsidijų didžiosioms verslo įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta siekia 1 mln. eurų. Vietoj subsidijų stambiesiems verslams reikalaujame šiuos pinigus skirti sveikatos sistemai ir žmonių socialinei gerovei krizės metu.
— Gelbėti žmones ir jų sveikatą, o ne įmonių pelną —
Gelbėti ekonomiką aukojant darbuotojų gerovę ir teises pandemijos metu nėra sprendimas. Valstybė privalo užkirsti kelią bet kokiems siūlymams, kurie tik didina socialinę atskirtį, blogina darbuotojų padėtį ir suteikia verslui išskirtines privilegijas.
— Permąstyti pelno ir kitokius mokesčius —
Po krizės būtina sukurti sistemą, kuri būtų pajėgi įveikti kitą krizę ir kuri galėtų patenkinti visuomenės poreikius. Už paramą verslui Lietuva privalo gauti dalį paremtų įmonių akcijų. Mokesčių mokėtojų pinigai yra investicijos, o ne dovanos, ir iš tų investicijų po krizės valstybė turi uždirbti. Dabar valstybė gali padėti verslui bet ne jam dovanodama, o į jį investuodama. Už investicijas — t. y., už mokesčių mokėtojų pinigus, — valstybė turi gauti dalį įmonės akcijų, kaip bet koks kitas investuotojas. Po krizės tas akcijas galima parduoti ir taip sumokėti dalį išaugusios valstybės skolos.
2 Komentarai apie “Gegužės 1-osios profesinės sąjungos reikalavimai ekonominės krizės akivaizdoje”