fbpx

pandemija

Tavo nuogai gyvybei trūksta galimybių: kaip biopolitika virto mūsų kasdienybe

Tavo nuogai gyvybei trūksta galimybių: kaip biopolitika virto mūsų kasdienybe

Ar galima moralizuoti ligą? Ar tam tikromis ligomis sergantieji yra „našta“ sveikatos apsaugos sistemai, o kitomis ligomis sergantieji – nėra? Ar galima sakyti, kad mokesčius mokantys nesiskiepijantieji yra našta mokesčius mokantiems pasiskiepijusiems žmonėms? Ironiška tai, kad iki šiol blogesnes sąlygas tiems, kurie nėra „sveikuoliai“, siūlė ne kas kitas, o Dainius Kepenis, didysis antivakseris. Dabar jo pasiūlymai nebeatrodo tokie ekstremalūs žmonėms, kurie mažiausiai nori su juo turėti ką nors bendro.

Kokias emocijas jums kelia trinkelės?

Kokias emocijas jums kelia trinkelės?

Šį antradienį Vilniaus paveldosaugininkai išbraukė Petro Cvirkos paminklą Vilniuje iš kultūros vertybių registro. Kalbant žmonių kalba – leido jį sunaikinti. Dar nespėjus nuvilnyti liberalų, konservatorių ir įvairaus plauko nacionalistų euforijos atodūsiui, trečiadienį portale „Made in Vilnius“ atsirado apklausa: „Kokias emocijas jums kelia Žemaitės skveras Vilniuje?“

Kai valdžios paragintas „sustoji ir susimąstai“: apie eiles prekybos centruose, pandemiją ir „neatsakingus“ individus

Kai valdžios paragintas „sustoji ir susimąstai“: apie eiles prekybos centruose, pandemiją ir „neatsakingus“ individus

Jei valstybė ir turi kokią nors funkciją, tai ne aiškinti mums, kokie mes gudrūs ar kvaili, o padėti mums su tokiomis krizėmis, kaip COVID-19 pandemija, tvarkytis ne kiekvienam paskirai, kaip kas išmano, o drauge. Valstybė – tai savotiškas draudimas nelaimės atveju. Protingas visų šalies gyventojų elgesys kovoje su virusu svarbus, tačiau jis gali būti nebent gera vyšnia ant pandemijos suvaldymo torto.

Profsąjungų nominacijos: kandidatai į 2020 m. „Blogiausio darbdavio“ apdovanojimus

Profsąjungų nominacijos: kandidatai į 2020 m. „Blogiausio darbdavio“ apdovanojimus

„Niekada nepraleiskite progos pasinaudoti gera krize!“ – tariamai sakė Winstonas Churchillis. Ši citata daliai Lietuvos darbdavių 2020 m., per koronaviruso pandemiją, tapo kelrode žvaigžde. Nors kai kas gal ir tikėjosi, kad milijonus ir milijardus vartantys verslai padės šaliai išgyventi vieną rimčiausių sveikatos krizių, nemažai darbdavių rado itin kūrybiškų būdų to nedaryti, o per krizę išlaikyti arba padidinti savo pelną, perkeliant ekonominę naštą ant savo darbuotojų ir valstybės pečių.

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje“ per pandemiją

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje“ per pandemiją

Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau beveik išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos. Šios bendrovės per vieną savaitę įdarbino tūkstančius dažniausiai ką tik darbus praradusių ar į prastovas išsiųstų naujų žmonių, kuriuos taip pat lengvai ir atleido, pajutusios pirmuosius apyvartos kritimus.

Gegužės 1-osios profesinės sąjungos reikalavimai ekonominės krizės akivaizdoje

Gegužės 1-osios profesinės sąjungos reikalavimai ekonominės krizės akivaizdoje

Šiuo metu vykstanti koronaviruso pandemija atskleidė, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti pažeidžiamiausių visuomenės narių gerove ir sveikata. Vietoj to, kad būtų siekiama didesnio stabilumo ir apsaugos visiems, raginama dar labiau orientuotis į verslą, saugoti pelną ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus.

Apie nesavus namus karantino metu

Apie nesavus namus karantino metu

Šiomis dienomis daugelis dirbančiųjų su negalią turinčiais arba pažeidžiamais žmonėmis susiduria su didelėmis problemomis, nes užsidarė dienos centrai, kuriuose šie žmonės leido dienas ir dalyvavo užsiėmimuose, linksminosi, galėjo atsipalaiduoti. Dabar jie turi likti „savo namuose“ ir jiems ten nėra gerai, visiškai, nes iš tiesų „jie neturi namų“.

Sutramdžius koroną socialinė krizė nesibaigs – reikia platesnių pokyčių

Sutramdžius koroną socialinė krizė nesibaigs – reikia platesnių pokyčių

Didžiausia krizė, kurią išryškina virusas, yra klasinė nelygybė. Turtingieji gali lengvai gauti privačias sveikatos paslaugas, save ilgam laikui izoliuoti ir gyventi iš santaupų, užsisakinėti įvairiausias priežiūros, pagalbos ir patogumų paslaugas. Tuo tarpu iš atlyginimų gyvenantiems dirbantiems žmonėms net trumpas pajamų nutrūkimas (kol kas porai savaičių) gali reikšti nesumokėtas paskolas ir mokesčius, neprieinamas paslaugas, maisto trūkumą ir visa tai lydintį psichologinį stresą ir ligas.