Šiuo metu vykstanti koronaviruso pandemija atskleidė, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti pažeidžiamiausių visuomenės narių gerove ir sveikata. Vietoj to, kad būtų siekiama didesnio stabilumo ir apsaugos visiems, raginama dar labiau orientuotis į verslą, saugoti pelną ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus.
Didžiausia krizė, kurią išryškina virusas, yra klasinė nelygybė. Turtingieji gali lengvai gauti privačias sveikatos paslaugas, save ilgam laikui izoliuoti ir gyventi iš santaupų, užsisakinėti įvairiausias priežiūros, pagalbos ir patogumų paslaugas. Tuo tarpu iš atlyginimų gyvenantiems dirbantiems žmonėms net trumpas pajamų nutrūkimas (kol kas porai savaičių) gali reikšti nesumokėtas paskolas ir mokesčius, neprieinamas paslaugas, maisto trūkumą ir visa tai lydintį psichologinį stresą ir ligas.
Kodėl 2020-aisiais vis dar žiūrime į gamtines dujas kaip į „pereinamąjį kurą“ – tarpinį variantą pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos? Kodėl nepabandžius investuoti į ilgalaikius problemos sprendimo būdus, kurie būtų prieinami gyventojams ir nežalotų mūsų planetos?
Iki šių metų gegužės 1-os dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti prašymus skirti 1.2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio asociacijoms. Kviečiame paramą skirti GPB, taip prisidedant prie vienintelės šalyje kairiosios naujienų ir politinės analizės platformos auginimo ir plėtojimo (instrukcijos žemiau).
Kai save stabiliu genijumi vadinantis Donaldas Trumpas 2016 metais buvo išrinktas prezidentu, demokratai prižadėjo padarysiantys viską, kad Baltieji rūmai grįžtų į jų rankas, o šalis susigrąžintų stabilumą. Lemiama kova dėl prezidento posto jau šį lapkritį, o iki to laiko demokratams reikia nuspręsti, kas jiems atstovaus.
Mūsų šiandien daug! Minime istoriškai reikšmingą įvykį moterų išsilaisvinimo kontekste – pirmąjį didelį protestą už moterų teises Lietuvoje. 1918 m. vasario 17 d., kitą dieną po to, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, Kaune įvyko pirmoji moterų protesto akcija.
„Jei uždarydami žmogų į kalėjimą siekiame jam atkeršyti, o ne padėti pasikeisti, tuomet sodinimas į kalėjimą nieko nesprendžia. Instinktyvus noras keršyti sodinant veda ne kur kitur, o to paties smurto link. Jei visuomenė dar nėra praradusi savisaugos instinktų, ji turėtų keisti požiūrį į žmones, atsisakyti kalėjimų ir laikyti juos paskutinės išeities priemone.”
Vasario 10 d. Volgos apygardos teismas Penzoje nuteisė septynis anarchistus ir antifašistus prieštaringoje „Tinklo“ byloje. Prokurorų teigimu, vaikinai įkūrė teroristinę organizaciją „Tinklas“ (rus. „Setj“) ir planavo išpuolius prieš Rusijos valdžią.
Globalūs projektai vyksta ir kapitalo srautai juda nepaisydami valstybinių įstatymų ar sienų jau dešimtmečius, o visa tai pristatoma lyg Serbijoje susiderino Amerikos, Rusijos ir Kinijos įmonių interesai. Už kalbų apie investuotojų pritraukimą slepiasi Indijos piliečių darbuotojų likimas. Ar jų teisės ir interesai bus apsaugoti – belieka pamatyti ateityje. Ilga sisteminė institucijų tyla aiškiai nurodo, kad valstybės – tiek Serbija, tiek Indija – nėra suinteresuotos šios problemos sprendimu.
Naujieji 2020 m. prasidėjo neįprastai – spėlionėmis, jog galbūt atėjo metas Trečiajam Pasauliniam karui. Globalų šurmulį sukėlė sausio 3 d. JAV įvykdytas Irano Quds pajėgų vado Qassemo Soleimani nužudymas. Nors Donaldas Trumpas nužudymą vainikavo kaip kovos su teroru pergalę, daugelis Europos Sąjungos vadovų šią naujieną priėmė kritiškai, teigdami, jog tai tik dar labiau apsunkins regiono stabilizacijos procesą.
