Ne, neturėtume smerkti sukilimų prieš policijos žmogžudystes – tokias, kaip George’o Floydo

Gegužės 25 d. neginkluotas juodaodis George’as Floydas buvo surakintas antrankiais ir paguldytas ant žemės, o baltasis policininkas kelias minutes keliu spaudė suimtojo kaklą, nepaisydamas jo ir aplinkui buvusių žmonių maldavimų liautis. Žmogžudystę įvykdęs pareigūnas Derek’as Chauvenas jau anksčiau buvo gavęs daugybę skundų dėl brutalios jėgos naudojimo darbe, tačiau išvengė teismo ir liko savo pareigose. Šį kartą policininkas buvo atleistas ir tik po protestų bangos buvo apkaltintas trečiojo laipsnio žmogžudyste. Tai tik vienas iš tūkstančių nebaudžiamo policijos smurto atvejų JAV, kurio aukomis tampa juodaodžiai ir skurstantys.

Gegužės 28 d., per trečią protesto dėl George’o Floydo mirties naktį, buvo padegta policijos nuovada. Pastarosiomis dienomis Mineapolio-Sent Polo dvimiestyje sudeginta, apiplėšta ir nuniokota daugybė pastatų, įvesta komendanto valanda. Gegužės 29-osios vakarą Baltieji rūmai buvo užrakinti dėl lauke vykstančio protesto. „Aš negaliu kvėpuoti“, – girdėjosi demonstrantų balsai, kartojantys paskutinius George’o Floydo ir Erico Garnerio žodžius. Protestai dėl policijos vykdomo rasistinio smurto, prasidėję Mineapolyje, plečiasi ir šiuo metu jau apėmę daugelį JAV (ir ne tik) miestų.

Perpublikuojame žurnale Jacobin skelbtą atsakymą į klausimą, ar turėtume smerkti riaušes ir plėšikavimus – ir jei taip, kuriuos.

Ne, neturėtume smerkti sukilimų prieš policijos žmogžudystes – tokias, kaip George’o Floydo

Galima buvo nuspėti, kad šios savaitės protestai Mineapolyje dėl policininko, nužudžiusio George’ą Floydą, bus smerkiami dėl plėšikavimų. Tačiau tikruosius plėšikavimus mūsų visuomenėje vykdo ne protestuotojai prieš policijos smurtą, o kariuomenė, policija, farmacijos kompanijos, privataus kapitalo akcijų fondai, stambieji nuomotojai, nekilnojamojo turto spekuliantai ir milijardieriai.

Kai Mineapolio policininkas nužudė George’ą Floydą, kai kurie JAV žiniasklaidos atstovai iškėlė keletą esminių klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti:

Ar turėtume smerkti plėšikavimus?

Taip, mes turėtume smerkti Vakarų kariuomenių ir tarptautinių korporacijų plėšikavimus Globaliuose Pietuose. Turėtume bijoti, kad vakcina nuo COVID-19 bus privatizuota ir parduodama siekiant pelno, taip apiplėšiant mažiau išsivysčiusias valstybes ir žmones be sveikatos draudimo.

Turėtume kovoti su mažiau išsivysčiusių valstybių iždo plėšimu, susijusiu su šlykščiomis skolomis ir struktūrinių reformų programomis, kurias jau šią minutę rengia ir įvedinėja tarptautinės institucijos.

Bet ar mums turėtų rūpėti kitos rūšies plėšikavimai?

Tik beširdei pabaisai nerūpėtų, kad godūs kapitalistai plėšia namus ir kitus pastatus. Turime pradėti organizuotis prieš artėjančią iškeldinimų bangą, kuri užklups mūsų bendruomenes, kai tik atsidarys ir pradės veikti teismai. Turėtume kovoti prieš stabilių namų ir mokyklų vagystes; prieš bereikalingus gyvenimų naikinimus vien todėl, kad kai kas pirmenybę teika maistui, o ne nuomai.

Mums rūpi, kad ištisos darbo klasės bendruomenės greitai bus gentrifikuotos, o jų namai pakeisti būstais turtingesnėms, baltesnėms šeimoms, kurios sušers nuomotojams dar didesnį laimikio kąsnį. Turėtume širsti, kad policija plėšia benamių stovyklavietes, turime reikalauti, jog saugūs negyvenami pastatai ir kambariai nebebūtų kaupiami ir slepiami nuo benamių žmonių.

Ar mums turėtų rūpėti tikrasis plėšikavimas?!?

Žinoma! Privatus kapitalas kaip reikiant pasipelnys iš visoje šalyje bankrutuojančio verslo. Atleisdami darbuotojus ir atimdami jų pensijas, jie išeis su didžiuliu maišu pinigų. Mums labai rūpi bandymai apiplėšti JAV pašto tarnybą, sunaikinant daugybę gerų darbo vietų su profsąjunga ir vieną esminių viešųjų paslaugų, bei paverčiant valstybinę įstaigą privačiu, pelno siekiančiu verslu.

Esame pasipiktinę tuo, kad vietines ir valstybines socialines programas nuolat apiplėšinėja Respublikonų partija, siekianti jas visas sunaikinti, o parlamentinės Demokratų vadovybės sprendimai šiuo klausimu apsiriboja gigantiškų mokesčių lengvatų suteikimu „savų“ valstijų turtingiesiems. Mums apmaudu, kad atstovai, kurie tvirtina kandidatuojantys dėl darbuotojų ir prispaustų žmonių gerovės, mielai žlugdo jų pragyvenimo lygį ir kartu mažina mokesčius turčiams.

Nesuorganizavę galingo darbuotojų pasipriešinimo, pamatysime faktinį viešojo biudžeto pinigų grobstymą, o milijardierių klasės iždas per pandemiją pasipildys 434 milijardais dolerių

Bet ar mums turėtų rūpėti tokių parduotuvių, kaip „Target“ ir „Autozone“, plėšimas?

Tai – turto naikinimo aktas dėl to, kad baltasis policininkas nužudė niekuo dėtą juodaodį. Ar mums, kaip Martino Lutherio Kingo „nuosaikiems baltiesiems“, nereikėtų užsiminti apie antirasistinį sukilimą?

Ar turėtume kaltinti darbo klasės juodaodžius, kad jie nusitaikė į juos represuojančią, išnaudojančią ir kontroliuojančią valdžią ir jos ekonomiką, kai per pandemiją kapitalizmo sąlygomis tapo beveik neįmanoma išgyventi? Ar turėtume dalyvauti šiame pasmerkimo rituale, net kai mūsų žiniasklaida identiškas sporto gerbėjų riaušes nuosekliai traktuoja kaip paprasčiausią šventimą ir energijos perteklių, o darbo klasės bendruomenių apiplėšimus – kaip įprastą verslo praktiką?

Ne. George’as Floydas buvo svarbus. Juodaodžių gyvenimai yra svarbūs. Ir iki tol, kol sukursime judėjimą, galintį nugalėti rasizmą ir kapitalizmą, kol visų rasių dirbantys žmonės susivienys prieš kapitalistus ir jų represinį aparatą, tol sveikintina, kad viršininkams, valdžiai ir juos ginančiai policijai kartais proletarišku įniršiu primenama, kad juodaodžių gyvenimai yra svarbūs.

Jei jums rūpi plėšikavimas, dėmesį kreipkite į kariuomenę, policiją, farmacijos kompanijas, privataus kapitalo šulus, stambiuosius nuomotojus, nekilnojamojo turto spekuliantus ir milijardierius. Reikalaukite, kad pasaulis, kuris kažkada buvo atimtas iš didžiosios daugumos, dabar jai būtų grąžintas.

______________________________________________________________________________________________

Titulinės nuotraukos aut. Gary Coronado, Los Angeles Times