fbpx

Donald Trump

„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“ 

„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“ 

Kartą mačiau Slavoj Žižek paskaitą, kurioje šis filosofas pastebėjo talentingo režisieriaus Christopherio Nolano polinkį savo filmuose puikiai atspindėti mūsų laikų dvasią, dažnai formuojamą JAV hegemonijos. Pasak Žižeko, Nolano „The Dark Knight“ (2008) – filmas apie Betmeną – buvo tipinis Džordžo Bušo epochos kūrinys, nes jis pateisina a noble lie (liet. kilnujį melą). Gothamo miesto meras klaidingai pristato save kaip Betmeną ir sutinka būti areštuotas tam, kad sustabdytų blogiečio Džiokerio žudynes. Panašiai, Džordžas Bušas melavo apie masinio naikinimo ginklus Irake, kad atsikratytų blogiečiu Sadamu Huseinu. 

Kaip neprakišti rinkimų (pagal Zohraną Mamdani)

Kaip neprakišti rinkimų (pagal Zohraną Mamdani)

Prieš vienerius labai ilgus metus JAV prezidento rinkimus (dar kartą) pralaimėjus demokratų kandidatei juos (dar kartą) laimėjo Donaldas Trumpas. Jei jo 2016 m. pergalė sukėlė šoką ir galėjo atrodyti kaip išimtis – šįkart MAGA triumfas jau vertė susimąstyti apie gilesnes priežastis. Apmąstymai neretai siekė toliau, nei vieną svarbią partiją svarbioje šalyje persekiojančios negandos: radikalių dešiniųjų jėgų įtakai plintant toli už JAV ribų kilo ir klausimai apie save liberalia ar nuosaikia laikančios politikos trūkumus. Dešiniau buvo girdimi svarstymai, kad demokratai pernelyg pasidavė woke ir tapatybių politikai. Kairiau – kad partija pernelyg nutolo nuo tradiciškai reprezentuotos dirbančiųjų klasės patiriamų problemų ir kalbos. 

Orbáno šešėlis jubiliejiniame Vilniaus saugumo forume

Orbáno šešėlis jubiliejiniame Vilniaus saugumo forume

Kaip nutinka, kad išaušta 2025-ieji vertybinės politikos metai, o kažkokiu būdu Seime vykstančioje oficialioje diskusijoje apie Lietuvos saugumo politiką tarp žurnalistų, politikų ir gynybos ekspertų, šiltutėliai priimama JAV organizacija, kaišiojusi pagalius į ratus dėl paramos Ukrainai tiekimo, atstovaujama žmogaus, kuris tris karo metus praleido gretindamasis prie Orbáno?

Muskas, Trumpas ir broligarchų naujasis hiperginklas

Muskas, Trumpas ir broligarchų naujasis hiperginklas

Kaip turtingiesiems pavyksta priversti neturtinguosius naudotis savo politine laisve taip, kad turtinguosius išlaikytų valdžioje? Vien suformulavęs šį pribloškiantį klausimą 1952 m. Aneurinas Bevanas (Aneurin Bevan) atskleidė didžiausią liberaliosios demokratijos paradoksą. Šiandien, Elono Musko, Peterio Thielio, J. D. Vance’o ir jų bičiulių iš didžiųjų technologijų kompanijų eroje, Bevano suformuluotas laiko patikrintas paradoksas tapo dar absurdiškesnis.

Apie „ribines“ – mūsų laikų „isterikes“: moterys ir psichiatrija (III dalis)

Apie „ribines“ – mūsų laikų „isterikes“: moterys ir psichiatrija (III dalis)

Norėčiau sakyti – sveikinu šios trilogijos pirmoje ir antroje dalyse drauge su manimi prasiskynus kelią pro seksizmo psichiatrijos istorijoje brūzgynus. Tikrai norėčiau nuraminti, kad viskas seniai susitvarkė: sistema pripažino savo klaidas ir iš jų pasimokė, seksizmo ir kitokių išankstinių nusistatymų piktžolės išravėtos, auga bujoja visiems ir kiekvienai teisinga, nediskriminuojanti, žmogiškumo pertekusi psichiatrija.

Ilja Budraitskis: „Žiūrėkime į Putino fašizmą ne kaip į kai ką išskirtinio, bet kaip į kai ką akivaizdaus“

Ilja Budraitskis: „Žiūrėkime į Putino fašizmą ne kaip į kai ką išskirtinio, bet kaip į kai ką akivaizdaus“

„Aš, kaip ir daugelis kitų fašizmo tyrėjų, tokių kaip Levas Trockis, Karlas Polanyi ar Hannah Arendt, suvokiu fašizmą visiškai kitu požiūriu. Šie autoriai matė fašizmą ne kaip visuomenės mobilizacijos, o kaip visuomenės atomizacijos rezultatą, jos susiskaidymą į privatų ekonominį gyvenimą. Būtent taip putinizmas, jeigu jį galime apibrėžti kaip naują fašizmo formą, išnyra iš neoliberalios socialinės transformacijos, kuri įvyko per pastaruosius dešimtmečius.“