9-ajame dešimtmetyje tvarumo diskursas tapo patrauklus verslui. Nuo tada tvarumo sąvoka suprantama kaip individualūs pasirinkimai – vartojimo įpročiai, kuriais sąmoningai siekiama sumažinti neigiamą savo veiksmų poveikį aplinkai. Aplinkosauginis aktyvizmas neteko savo reikšmės. Taip tvarumo sąvoka užgožė savo pirminį siekį – reformuoti mūsų ekonominį vystymąsi.
Ar dabartinis mokslas sugeba pasiūlyti sprendimus spręsti klimato krizei? Ką reiškia tvarumas ir kodėl vien tik technologinis progresas neišspręs gilėjančios klimato krizės? Kodėl namie užaugintas pomidoras yra žymiai vertingesnis, nei atvežtinis? Apie tarpdisciplinines žinias ir tvarumo principus pasakoja Jungtinių Tautų globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės narys, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis.
„Vesper“ siūlomas problemos įveikos būdas yra dalis pačios problemos. Aišku, būtų neprotinga iš tokio nulaižyto kūrinio laukti „teisingos“ politinės žinutės ir kokios nors kvazirevoliucinės dinamikos (cha, tarsi vis dar būtų įmanoma tokia tikėti!), todėl ir liekame su į diskursą įvirintu Gėrio ir Blogio manichėjizmu, kuris ypač nūdien yra pagrindinė korta šiame nemąsliame „mes prieš juos“ pokeryje.
Jeigu domina kairioji filosofija ir politinės idėjos, miegojimas palapinėje nekelia mirtinos alergijos arba tiesiog mėgstate festivalius, kuriuose galima ne tik pašokti, bet ir šį bei tą prasmingo sužinoti – „Kombinatas“ yra vertas jūsų dėmesio. Tai – kairiųjų idėjų festivalis, šiais metais sutrauksiantis dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių Rytų Europos valstybių.
Kas yra kairė ir ką ji veikia šiandien? Iš pažiūros paprasti klausimai, tačiau į juos atsakyti vis sunkiau. 2022-ieji neatrodo kaip palankias perspektyvas kairiajai politikai žadantys metai, ir tam yra daugybė priežasčių. Be išorinių veiksnių, nemaža dalis kairės problemų nulemta vidinių niuansų, susijusių su neaiškia kairės sąvoka ir trapia kairumo būkle.
Tai išties aktualus ir vertingas veikalas, kuris jau nuo 2009 m. kelia bangas pasauliniu mastu ir vis dar yra gausiai aptarinėjamas, nes užduoda sunkiasvorį klausimą – nejau alternatyva kapitalizmui neegzistuoja? Žinant knygos pasisekimą ir neblėstantį populiarumą, lietuviškai ji būtų galėjusi pasirodyti ir gerokai anksčiau, bet tai nieko pernelyg nekeičia – prabėgus dvylikai metų leidinio pavadinime užduodamas klausimas vis dar meta ilgą šešėlį, o per šį laiką padėtis pakito toli gražu ne taip, kaip mums norėtųsi.
Lietuva ir Vilnius nėra ar nebėra kažin koks rojus aplinkosaugos klausimais. Čia taip pat neteisėtai kertami medžiai, čia taip pat reikia saugoti parkus, čia ruošiamasi tiesti Šiaurinį kelią tiesiai per paveldosauginį Ozo draustinį. Čia taip pat gamta aukojama verslo ir kapitalo interesams. Apie tai kalba ir filmų autorius. Jo darbai puikiai įtaiko į didėjantį susirūpinimą aplinkosaugos temomis Lietuvoje.
Kinijos valdžia uždarė Uhano ir kitus turgus, kuriuose būdavo prekiaujama gyvais laukiniais žvėrimis, o praėjusį mėnesį Pekinas uždraudė prekiauti ir valgyti laukinius gyvūnus, išskyrus žuvį ir jūros gėrybes. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad draudimas prekiauti gyvais laukiniais gyvūnais miestuose ar neformaliuose turguose problemos neišspręs.
Chromas – metalas, kurio junginiai yra spalvoti. Dėl šios savybės senovės graikai jį vadino spalvą suteikiančiu elementu (khrōma senąja graikų kalba reiškia „spalva“). O kokią spalvą per pastaruosius mėnesius chromo teršalai suteikė Klaipėdos valdžiai, valstybinėms įmonėms ir vietos verslui?
Jei važiuodami per Lietuvą pakelėse matote žalius kryžius, tai žinokite, kad tų vietovių žemė kol kas dar nepriklauso didžiausiam Lietuvos žemvaldžiui Ramūnui Karbauskiui ar jo aplinkos žmonėms.
