Prieš tris metus pradėtas organizuoti kuklus Lietuvos kairiųjų iniciatyvų festivalis šiais metais išaugo iki rimtos regioninės konferencijos. Festivalio organizatoriai stengėsi judėti nuo ankstesnio „kairiųjų organizacijų mugės“ koncepto prie labiau teminio formato su iš anksto suformuluotomis temomis, kviestiniais dalyviais ir dalyvėmis. Festivalis rengiamas siekiant plėtoti kritinę mintį, dalintis organizacinėmis praktikomis. Tai yra atviras renginys – dalyvauti festivalyje gali visi, kam aktualios emancipacinės idėjos, net jei savęs tiesiogiai netapatinate su kairiuoju politiniu judėjimu. Festivalis nemokamas, bet maloniai kviečiame prisidėti padengiant festivalio išlaidas.
Kombinatas vyks rugpjūčio 11-14 dienomis netoli Kavarsko miestelio įsikūrusioje stovyklavietėje „Saugus atstumas“. Miegoti teks palapinėje, nebent nepagailėsite poros šimtų eurų buto nuomai Anykščiuose, už pusvalandžio kelio nuo stovyklavietės. Taigi, kas įdomaus ir prasmingo laukia šių metų programoje?
Dvi pagrindinės temos – naujoji savivalda ir karas Ukrainoje
Ištvermingiausioms ir ištvermingiausiems į festivalį galima atvykti jau nuo ketvirtadienio, o išvažiuoti pirmadienį (kuris bus laisvadienis). Ketvirtadienio vakare vyks bendra vakarienė – tai proga artimiau susipažinti su festivalio organizatoriais ir prisidėti prie erdvės įrengimo. pagrindinė programa prasidės penktadienio rytą ir baigsis sekmadienio vakarą. Didžioji dalis programos renginių apima dvi temas – penktadienį bus nagrinėjamos naujosios savivaldos idėjos, o šeštadienis skirtas Rusijos imperializmo ir karo Ukrainoje temai. Sekmadienio programa bus labiau orientuota į Lietuvos vietines aktualijas: 2023 m. savivaldos rinkimus ir migracijos bei prieglobsčio politiką. Vakarais vyks filmų peržiūros, protmūšis, gyvos muzikos ir DJ pasirodymai.
Penktadienio įvadinėje pranešimų sesijoje bus pristatoma Naujosios savivaldos (New Municipalism) politika. Naujosios savivaldos judėjimas siekia horizontalaus santykio tarp miesto gyventojų ir miesto politikos. Sociologas Benas Baranovskis pristatys bendruomenių reikšmę miesto demokratiniame gyvenime, antropologė ir meno kuratorė Daina Pupkevičiūtė kalbės apie įsibrovėlius ir nežmogiškos kilmės pabėgėlius miesto gyvenime, o architektas Justinas Dudėnas atskleis miesto erdvės politiškumo aspektą. Po to seks dvejos Extinction Rebellion Lietuva sesijos, vedamos šio judėjimo Lietuvoje atstovių. Bus pristatomi šio pasaulinio judėjimo tikslai ir veiklos metodai, kalbama, kaip galima mobilizuotis siekiant pokyčių valstybės lygmeniu klimato krizei suvaldyti.
Bene labiausiai intriguojantis šios dienos renginys (subjektyvia šio teksto autoriaus nuomone) – tai kolektyvo Punt6 atstovės Blanca Gutiérrez Valdivia dirbtuvės „Feministinis miestas“. Šis urbanisčių, sociologių ir architekčių kolektyvas artimai bendradarbiauja su Barcelona En Comu platforma, kuri 2015 m., vedama Ada Colau, sėkmingai laimėjo Barselonos savivaldybės tarybos rinkimus ir savo pavyzdžiu įkvėpė naujojo municipalizmo judėjimą bei panašias miestiečių platformas kituose miestuose už Ispanijos ribų. O Punt6 – tai kolektyvas, turintis daugiau nei 10 metų lokalią, valstybinę ir tarptautinę patirtį. Kolektyvas kritiškai permąsto miesto erdves ir siekia feministinės-urbanistinės transformacijos. Dirbtuvių metu bus analizuojama miestų infrastruktūra ir feministinio miesto ypatybės, bandoma atsakyti į klausimą: ko reikia miestui, kad jis tarnautų žmonėms?
Prieš prasidedant filmams ir DJ setams, penktadienio vakaro razinka – protmūšis. Ar tai pasakė Tapinas ar Stalinas? Kokia niekam nežinoma darbininkų grupė surengė reikšmingiausią streiką? Kas pirmasis sugalvojo žodį „neoliberalizmas“? Anot protmūšio rengėjų Tomo ir Justino, šie klausimai gali būti, o gali jų ir nebūti. Suburkite komandą, pasikartokite Rozos Luxemburg raštus ir ateikite pasirungti, kas geriausiai išmano kairiąją teoriją, istoriją ir keistas smulkmenas.
Šeštadienis – geopolitikai: kaip organizuotis karo akivaizdoje?
Penktadienį neplanuokite ilgai naktinėti (nors, kaip žinoma, geriausi naktinėjimai – neplanuoti), nes šeštadienį lauks viena iš pagrindinių festivalio temų, susijusių su esmine nūdienos aktualija – karu Ukrainoje ir Rusijos imperializmu.
Šią dieną didžiąją diskusijų dalyvių dalį sudarys tyrėjai, akademikės ar aktyvistės iš Rytų Europos regiono. Viena jų – ukrainiečių nevyriausybinės organizacijos Socialnyi Rukh (Socialinis judėjimas) narė Viktoriia Pigul. Ši organizacija aktyviai bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis ir siekia užaugti iki alternatyviosios kairiosios partijos lygmens. Taip pat iš Kyjivo atvyks Women’s International League for Peace and Freedom (WILPF) koordinatorė Ukrainoje Nina Potarska. Ukrainietės pasakos apie tai, kaip organizuojamasi karo kontekste, bus skiriama dėmesio feministiniam požiūrio taškui į karą ir gynybą. Taip pat atvyks Lenkijos kairiųjų partijos Razem atstovė Zofia Malisz. Ši partija, kartu su organizacija Socialnyi Rukh, siekia Europoje „prastumti“ idėją apie Ukrainos užsienio skolos nurašymą (apie tai anksčiau esame rašę ir GPB). Kartu su lietuviais: Kairiųjų aljanso atstovu Andriumi Bielskiu, Rytų Europos regiono saugumo eksperte Egle Murauskaite bei diskusijų moderatoriais Jokūbu Sąlyga ir Gražina Bielousova bus nagrinėjama regioninio solidarumo tematika ir platesnės geopolitinės slinktys, kurias išjudino Rusijos agresija.
Į Kombinatą atvyks ir rusų, tiesa, dėl savo politinių veiklų šiuo metu pabėgusių iš Rusijos. Pirmiausia, tai aktyvus publicistas ir kairiųjų politinio judėjimo dalyvis Ilya Budraitskis, kuris dar šiais metais išleido knygą Dissidents among dissidents: Ideology, Politics and the Left in Post-Soviet Russia (“Disedentai tarp disidentų: ideologija, politika ir kairė postsovietinėje Rusijoje“). Ilya skaitys paskaitą apie Rusijos opozicijos ištakas bei jos santykį su Vieningos Rusijos ideologija, kuria remiasi dabartinis Rusijos režimas. Prie Ilya diskusijoje apie organizavimąsi Rusijoje prisijungs Feminists anti-war resistance kolektyvo narė Lolja Nordic, kuri kalbės apie Rusijos feminisčių bandymus skleisti antikarinę propagandą ir bendrai priešintis karui Ukrainoje.
Būdamas vienu iš organizacinės grupės narių, noriu tik pasidžiaugti galiausiai suformuota stipria šios programos dalimi. Tai buvo tikras organizacinis iššūkis. Ne tik kad neįprasta rengti programą apie karą (ir reikia tikėtis, kad tai netaps tradicija), bet buvo ypatingai sunku organizuoti dalyvių keliones. Deja, kai kurių norėtų dalyvių taip ir nepavyko atsivežti.
Ir galiausiai – šeštadienio vakaras. Po keleto lengvesnių sesijų– Vilniuje naujai steigiamos leidyklos Lost Property Press prisistatymo bei LRT radijo dokumentikos pasiklausymo – vakare jus pasitiks keletas muzikinės programos vyšnaičių. Šią naktį bus daug muzikos – ir tos, kur galėsite dainuoti kartu (žodžius tikrai žinosite), ir tos, kur galima bičiuliškai pasitrankyti vieni į kitas, ir tos, kuri vers trepsėti iki pat ryto. Kombinate pirmą kartą pasirodys toks keistokas, bet, prižadu, įspūdį paliksiantis projektėlis pavadinimu „Kairiųjų choras – premjera“. Galime tik įspėti, kad tausotumėte savo balsus, nes tikrai norėsit padainuoti kartu. O po to – daug pristatymo nereikalaujanti grupė – alternatyvios liaudies pamiltas ir branginamas „Lapkričio 20-osios orkestras“. Po jo seks DJ pasirodymai – Cheh, Womenx DJ Collective, Quarelle ir kiti. Patarimas: jeigu neplanuojate šokti iki ryto , turėkite ausų kamštukus.
Sekmadienis – dėmesys į Lietuvos aktualijas
Kadangi pirmadienis yra laisvadienis, sekmadienio programa suplanuota kiek gausesnė nei įprastai. Galima neskubėti pakuotis palapinių, o gal net pasilikti iki pirmadienio bei padėti susitvarkyti erdvę, galbūt pažaisti tinklinį ar pasikaitinti pirtelėje. O jei šiems malonumams jėgų nebus, tai programos ir be to tikrai užteks.
Sekmadienio popietę pradės Žmogaus teisių stebėjimo instituto kuruojamas panelis apie pabėgėlių padėtį Lietuvoje, kuriame dalyvaus „Sienos grupės“ nariai, po didžiulių vargų pabėgėlio statusą gavęs šrilankietis menininkas šiuo metu dirbantis su Artscape kolektyvu Dharshan Navaratnam, Refugee Council Lithuania atstovas Hasan Agan ir žmogaus teisių aktyvistas Andre Jurgaitė.
Po to seks diskusija apie miestų bendruomenes ir savivaldą. Čia bus dalijamasi patirtimi apie miesto bendruomenių organizavimosi užkulisius (ne paslaptis, kad eilinis Lietuvos miestietis verčiau tūno savo privačioje erdvėje nei aktyviai jungiasi į bendruomenines organizacijas). Šioje diskusijoje dėmesys bus skiriamas 2023 m. savivaldybių rinkimams ir svarstoma apie bendruomeninių judėjimų atstovų potencialą aktyviau formuoti savivaldos politikos kryptis. Diskusijoje dalyvaus Vilniaus Naujininkų bendruomenės atstovas Žemartas Budrys, Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją (KIDE) organizacijos narė Živilė Mantrimaitė ir miesto tyrėja bei antropologė Vaiva Aglinskas. Diskusiją moderuos NARA tinklalapio redaktorė Indrė Kiršaitė.
Po šių diskusijų turėsime dar keletą paskaitų. Tęsiant savivaldos ir miesto bendruomenių temą vietokūros praktikės Laura Petruškė ir Beatričė Umbrasaitė pristatys savo iniciatyvą „Idėjų lysvė“. Tai projektas, kuris pasitelkdamas lietuvių meilę daržams, lysvėms ir juodoms panagėms siekia sukurti bendruomeninius tinklus ten, kur jų trūksta. O po šio pristatymo, jau sekmadienio vakare, įvyks paskutinysis festivalio renginys. Tai – ukrainiečių menininkės, etnomuzikologės Mashos Kashyna paskaita apie garso meną pomaidaninėje Ukrainoje. Šiuo metu Hanoveryje gyvenanti menininkė pasakos, kokios įtakos visuomeninės-socialinės transformacijos turėjo eksperimentinės, noizo, elektroninės ir giminiškų formatų muzikos laukui Ukrainoje.
Apie atvykimą ir transliacijas internete
Pasirūpinkite palapine ir visa kita reikiama įranga nakvoti lauke. Maisto vežtis į festivalį nebūtina, tik turėkite savo indus – nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto bus tiekiamas vegetariškas ar veganiškas maistas už prieinamą kainą. Jeigu svarstote, kaip nukeliauti iki festivalio, galite atsidaryti festivalio facebook renginio paskyrą ir paieškoti bendrakeleivių ten paskelbtame įraše apie autodalijimąsi . O jei surasti mašinos nepavyko, tuomet galite atvykti visuomeniniu transportu iki Kavarsko, iš kur jau jus paims festivalio organizatoriai.
Ir galiausiai, jeigu dalyvauti negalite, bet trokštate išgirsti viską, apie ką bus kalbama, patogiausias būdas – festivalio metu atsidaryti gpb.lt puslapį, kur rasite nuorodas į festivalio radiją. Čia bus transliuojami visi pagrindiniai festivalio programos renginiai, kalbamasi su festivalio dalyviais iš pirtelėje įrengtos laikinosios radijo studijos. Kai kurie renginiai planuojami įrašyti ir video formatu, bet jie bus skelbiami tik vėliau.
Visą festivalio programą galite rasti facebook renginyje
Pati idėja yra sveikintina, bet absoliučiai nesuprantu renginio vietos pasirinkimo logikos. Galbūt, jei tai būtų pirmas bandymas kažką organizuoti draugų būryje, tuomet būtų vieną, bet jei jau iš ties užsimojote organizuoti „regioninę konferenciją“, tai net sunku kažką ir bepasakyti… Ar tikrai yra prasmė kviesti svečius iš užsienio į renginį, į kurį patiems vietiniams atvykti bus itin sunku, o kai kam (įskaitant ir save, kadangi neturiu nei palapinės, nei automobilio) apskritai neįmanoma? Nežinau, toks jausmas, kad patys organizatoriai nelabai suvokia, kas yra konferencija (kad ir ne visai mokslinė) ir kokios yra jos esminės dedamosios dalys. Tikiuosi, jog ateityje permąstysite šiuos dalykus. Sėkmės.
Sutinku, kad vieta nuošali, bet iš Vilniaus į Kavarską galima lengvai nuvykti autobusu. O iš Kavarsko visus atvykusius organizatoriai pasiimdavo ir nuvešdavo iki įvykio vietos. Tai bent jau man tikrai nebuvo sunku nukakti iki įvykio vietos.