Pamenu kaip vakar: prieš vos daugiau nei penkerius metus, 2018-ųjų vasarą, kartu su keliais bendražygiais ir bendražygėmis susirinkome Kaune, socialiniame centre „Emma“. Susirinkome pasikalbėti – ką daryti su tinklapiu „Gyvenimas per brangus“?
Pristatome geriausias labai blogų metų publikacijas ir tikimės, kad tai bus gera proga prisiminti, kas vyko nelemtais 2022-aisiais politikos ir visuomenės padangėse. O gal net ir paskaityti ar paklausyti tai, ką praleidote, primiršote arba seniai žadėjote perskaityti, bet taip ir neprisiruošėte.
Kaip atrodo elektros rinkos liberalizacija, žvelgiant energetikos sektoriaus darbuotojų akimis? Iš ko susideda elektros, dujų ir šildymo kainos? Kokie yra ideologiniai elektros rinkos liberalizacijos principai? Kur ir kodėl apskritai toks energijos biržos procesas buvo sugalvotas? Kaip aukštų komunalinių paslaugų kainų problemą sprendžia kitos šalys? Ar rinkos principais grįstas energetikos sektorius – geriausias vaistas nuo aukštų sąskaitų? Iki pat žiemos švenčių ieškosime atsakymų į šiuos ir kitus klausimus.
Patiktukai, širdutės, perskaitymų, perklausų ir pamatymų skaičiai šį bei tą pasako apie tai, kaip vertinate mūsų darbą, tačiau visi žinom, kad jais kažką matuoti yra slidus reikalas. Kai kurie iš jūsų perveda mums eurą kitą, kai kurie, būna, parašo tekstą. Iš zlasties ir neapsikentimo, kad kažkas su aplinkiniu pasauliu yra ne taip. Arba, rečiau, iš džiaugsmo, kad kažkur nutiko koks mažas geras dalykas.
Tikriausiai pastebėjote, kad gpb pakeitė senąjį „katinuką“ į naują logotipą – už puikų darbą dėkojame grafikos dizainerei Eglei Simonavičiūtei. Degtukų dėžutę pasirinkome kaip kasdienybės, solidarumo ir didelio potencialo mažuose dalykuose simbolį, atspindintį mūsų siekį tapti plačiai prieinama žiniasklaidos priemone, nušviečiančia tai, kas svarbu daugumai žmonių, turintiems parduoti savo darbą, kad išgyventų, o ne ekonominiam elitui ir jo sekėjams.
