Apie nelemtus 2020-uosius jau, atrodo, pasakyta, iškeikta, prinerimauta, nejaukiai išjuokauta ir reziumuota viskas, kas įmanoma. Užuot daugžodžiavusi, „Gyvenimas per brangus“ redkolegija kviečia prisiminti praėjusius metus kiek detaliau – ir ne tik COVID-19 pandemiją.
Kam nepatinka kalėdiniai filmai? Tikriausiai daug kam. Bet tai – nelabai svarbu, nes jų vis tiek neįmanoma išvengti. Šiokiomis dienomis televizijos ir žiūrovų santykis primena tą seną sovietinį juokelį: „Jie apsimeta, kad mums rodo, mes apsimetam, kad žiūrim“. O per šventes televizijos paleidžia kūrybinius darbuotojus atostogų ir nustoja net ir apsimetinėti. Jei valstybinė televizija dar bando išlikti „kultūringa“ ir rodo Monte Karlo cirko festivalį arba kalėdinį interviu su kuriuo nors kardinolu, tai komercinės TV pagaliau gauna progą atsipūsti.
„Tad kai pirmąkart [prosenelio] paveikslo pavadinime pamačiau žodį „bundistė“, trumpai pasiguglinau jį ir gyvenau toliau. Tik daug vėliau, po mano pačios reportažų iš Gazos ir kitur, tyrimas virto apsėdimu. Man reikėjo kuo daugiau sužinoti apie Bundą – ne tik todėl, kad jie buvo mano prosenelio bendražygiai, bet ir todėl, kad norėjau vėl į dienos šviesą iškelti grupuotę, kuri beveik visai pranyko, nors buvo tokia teisinga ir tokia teisi.“
Šie prezidento rinkimai buvo pirmieji, po kurių nuoširdžiai norėjosi atsidusti ir pasidžiaugti, kad „politinę diskusiją“ socialiniuose tinkluose pakeis senos geros pėdų nuotraukos paplūdimyje, buvusių klasiokų naujagimiai ir vienadieniai memų drugeliai.
„Leftistinė utopija“, „socialistų svaičiojimai“, „gerai ant popieriaus atrodo, bet realybėj neveikia“. Taip reaguoja labiausiai savimi pasitikintys lietuviškojo interneto komentatoriai-vizionieriai, kai kalba kuriame nors delfyje ar feisbuko grupėje pasisuka apie universalias bazines pajamas (UBP). Pačių UBP idėja iš pirmo žvilgsnio paprastai geniali: kiekvienai šalies pilietei ar gyventojui kas mėnesį valstybė perveda šiek tiek pinigų. Ne per daugiausiai, bet kad pasijustų. Visiems po lygiai – nuo Grybauskaitės iki elgetos.
Pramogų pramonėje maždaug prieš dešimtmetį įvyko rokiruotė, kuri vis dar retai pastebima „plačiojoje visuomenėje“. Žiniasklaida jau keleri metai skelbia, kad videožaidimai bendromis pajamomis smarkiai lenkia muzikos ir filmų pardavimus. Štai 2017 m. videožaidimams pasaulis išleido 92 mlrd. JAV dolerių, t. y. daugiau nei filmams (62 mlrd. dolerių) ir muzikos įrašams (18 mlrd.) kartu sudėjus.
Čekija – viena „turtingesnių“ posocialistinių šalių, šiuo metu išgyvenanti ekonominį pakilimą, kurio privalumus, pasak vietinės ir užsienio žiniasklaidos, jaučia visi gyventojai. 2017 m. žurnalistė Saša Uhlová ėmėsi tirti darbo sąlygas prasčiausiai apmokamose darbo vietose. Norėdama patirti jas pati, ji trumpam įsidarbino ligoninės skalbykloje, vištienos fabrike, kasininke prekybos centre, skutimosi peiliukų gamykloje ir atliekų rūšiavimo įmonėje.
