Mūsų pasauliams tampant vis labiau medijuotais („įtarpintais“), žiniasklaidos kūrėjams – žurnalistams, redaktoriams, viešųjų ryšių ir reklamos specialistams, netgi įvairiausio plauko „įtakoriams“ – tenka tiek galios, kad ja bemaž susilygina su valstybės tarnautojais ir karjeros politikais. Vadinasi, ir atsakomybės turėtų būti reikalaujama panašios. Tačiau kaip tai pasiekti, nelendant į cenzūrą, teismų maratonus ir moralės policijos dalinius?
Rugsėjo 4 dieną įvykusios LGBT bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“ tapo dar viena pandemijos ir migrantų krizės įaudrintos visuomenės aptarinėjama tema. Praėjus mėnesiui nuo įvykių datos, svarbu įvertinti, kuo buvo reikšmingas šis protestas.
Tiriamosios žurnalistikos organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui liepos 3 d. sueina penkiasdešimt metų. Deja, švęsti šio jubiliejaus jis negali, nes jau dveji metai yra kalinamas griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Jungtinėje Karalystėje. Jeigu Didžiosios Britanijos teismas patenkins JAV prašymą išduoti Assange’ą, o Amerika jį pripažins kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus „šnipinėjimu“, jam gresia 175 metai kalėjimo. Tad liepos 3 d. jo gimtadienį protestais paminės jo šeima bei nesuskaičiuojama daugybė rėmėjų visame pasaulyje. Tarp jų – ir DiEM25 grupė Lietuvoje kartu su bendraminčiais: Gegužės 1-osios profesine sąjunga, „Momentum Vilnius“ bei už žodžio laisvę kovojusia ir iš mokyklos dėl to beveik išmesta „Giljožinių“ komanda.
