fbpx

Jurgis Valiukevičius

Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (2 dalis)

Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (2 dalis)

Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, klasinių santykių analizė buvo ir tebėra demonizuojama, siejama su „atgyvenusia Sovietų Sąjungos retorika“. Paradoksalu, bet dabartinė diskusija apie socialinę nelygybę yra ne tik ribota, bet ir dalinai paveldėta iš Sovietų Sąjungoje naudotos socialinių mokslų teorijos. Joje socialinė nelygybė suprantama tik per pajamų ir turto prizmę, o galios ir išnaudojimo santykiai lieka nepastebėti.

Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (1 dalis)

Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (1 dalis)

Po 2008 m. finansinės krizės auganti socialinė nelygybė tapo vis svarbesne viešų diskusijų ir politikos tema ir, neabejotinai, ji yra svarbi artėjančių prezidento rinkimų debatuose. Tačiau viešose diskusijose, net tarp politiškai oponuojančių pusių, retai kada peržengiamos tam tikros ribos – nelygybė suprantama tik kaip pajamų ir turto problema, tuo tarpu kalbos apie išnaudojimą ir klasę lieka tabu. Kodėl vengiama kalbėti apie klasę ir kaip tai įtakoja politiką?

Kam reikėjo pūsti švilpuką

Kam reikėjo pūsti švilpuką

Kai galia supyksta, ji puola. Puolimui naudoja visus savo turimus įrankius – pirmiausia žiniasklaidą – ir puola staigiai, įnirtingai ir visais frontais. Taip stipriai, kad atrodytų, jog tai visai ne puolimas – juk negali visas pasaulis būti susimokęs prieš vieną žmogų? Puolimo tikslas yra įtikinti pasaulį tą vieną žmogų niekinti, nes tada niekas taip rimtai nebežiūrės ir į tai, ką paviešina jo įkurta platforma „Wikileaks“. Neapsigaukime.

Videožaidimų pramonės spindesys, skurdas, profsąjungos ir gundymo politika

Videožaidimų pramonės spindesys, skurdas, profsąjungos ir gundymo politika

Pramogų pramonėje maždaug prieš dešimtmetį įvyko rokiruotė, kuri vis dar retai pastebima „plačiojoje visuomenėje“. Žiniasklaida jau keleri metai skelbia, kad videožaidimai bendromis pajamomis smarkiai lenkia muzikos ir filmų pardavimus. Štai 2017 m. videožaidimams pasaulis išleido 92 mlrd. JAV dolerių, t. y. daugiau nei filmams (62 mlrd. dolerių) ir muzikos įrašams (18 mlrd.) kartu sudėjus.

Kita “meilės tėvynei” pusė arba kasdienis patriotizmas

Kita “meilės tėvynei” pusė arba kasdienis patriotizmas

Studijų metais vienas bendrakursis pasipiktinęs bandymais inicijuoti diskusiją patriotizmo tema manęs klausė, „o tai kuo blogai yra meilė savo tėvynei?“ Savaime tikriausiai niekuo. Tačiau linija, kuri skiria meilę tėvynei nuo nemeilės tam, kas yra anapus jos, dažnai yra labai plona. Tokia plona, kad kartais ir visai nematyti kur baigiasi ši meilė ir kur prasideda nesidomėjimas, nesibodėjimas ir neapykanta.

Sovietmetis kaip nutylėjimo, nutildymo ir baimės istorija

Sovietmetis kaip nutylėjimo, nutildymo ir baimės istorija

Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusprendė paminėti valstybingumo 100-metį savo tinklalapyje paskelbdama socialinės apsaugos sistemos raidos Lietuvoje apžvalgą. Šis neilgas populiariai pateiktas pasakojimas iliustruotas laiko juosta, kurios viduryje žioji didelė tylos bedugnė: atrodo, kad tarp 1933 ir 1990 metų socialinės apsaugos ir darbo santykių reguliavimo srityse nevyko absoliučiai nieko. Nieko nevyko valstybėje, kurioje socialinė apsauga ir darbininkų teisių gynimas buvo vienas esminių valdymo legitimacijos būdų.