Netikėta ataka iš Gazos šiurpino izraeliečius. Ji taip pat turėtų atskleisti ir kontekstą

Teksto galite ir klausytis:

Siaubą, kurį po šiandienos (2023-10-07; vert. past.) išpuolio jaučia izraeliečiai, įskaitant ir mane, pernelyg ilgai kasdien patiria milijonai palestiniečių.

Tai baisi diena. Pabudę nuo oro pavojaus sirenų, po šimtų raketų, paleistų į Izraelio miestus, kruša, sužinojome apie precedento neturintį palestiniečių kovotojų išpuolį iš Gazos ruožo į Izraelio miestus, besiribojančius su šiuo ruožu.

Pasipylė žinios apie mažiausiai 40 žuvusių ir šimtus sužeistų izraeliečių, taip pat pranešama, kad kai kurie jų buvo pagrobti į Gazą. [Atnaujinimas 2023-10-08, 16.00 – virš 600 žuvusių izraeliečių, virš 100 pagrobtų, virš 300 žuvusių palestiniečių. – vert. past.]. Tuo tarpu Izraelio kariuomenė jau pradėjo savo puolimą blokuojamame ruože: palei tvorą sutelktos kariuomenės pajėgos, o per oro antskrydžius iki šiol žuvo ir buvo sužeista dešimtys palestiniečių. Visa apimamti baimė žmonių, kurie mato ginkluotus kovotojus savo gatvėse ir namuose, ar naikintuvus ir artėjančius tankus, yra neįsivaizduojama. Išpuoliai prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimai, ir mano širdis yra su aukomis ir jų šeimomis.

Priešingai, nei teigia daugelis izraeliečių – nors ir akivaizdu, kad kariuomenė buvo visiškai netikėtai užklupta šios invazijos – tai nėra „vienpusė“ ar „neišprovokuota“ ataka. Baimė, kurią dabar jaučia izraeliečiai, įskaitant ir mane, yra tik dalelė to, ką kasdien jaučia palestiniečiai, dešimtmečius Vakarų Krante gyvendami kariniame režime, arba apgulyje ir nuolat puldinėjami Gazos ruože. Atsakas, kurį šiandien girdime iš daugelio izraeliečių – raginimai „sulyginti Gazą su žeme“, kad „tai laukiniai, o ne žmonės, su kuriais būtų galima derėtis“, „jie žudo ištisas šeimas“, „su šiais žmonėmis nėra galimybių kalbėtis“, – yra būtent tai, ką esu nesuskaičiuojamą daugybę kartų girdėjęs iš okupuotų palestiniečių, kalbančių apie izraeliečius.

Šio ryto išpuolis turi ir naujesnių kontekstų. Vienas iš jų – didėjanti Saudo Arabijos ir Izraelio susitarimo dėl santykių normalizavimo galimybė. Ministras Pirmininkas Benjaminas Netanyahu jau daugelį metų įrodinėja, kad taikos galima pasiekti nesikalbant su palestiniečiais ir nedarant jokių nuolaidų. Abraomo susitarimai atėmė iš palestiniečių vieną iš paskutiniųjų jų derybinių svertų ir paramos pamatų – arabų vyriausybių solidarumą, nors šis solidarumas jau seniai buvo abejotinas. Didelė tikimybė prarasti bene svarbiausią iš arabų valstybių ir galėjo pastumėti „Hamas“ iki ribos.

Tuo tarpu komentatoriai jau kelias savaites perspėja, kad pastaruoju metu okupuotame Vakarų Krante eskaluojama situacija veda pavojingu keliu. Per praėjusius metus žuvo daugiau palestiniečių ir izraeliečių nei bet kuriais kitais metais nuo Antrosios intifados šio tūkstantmečio pradžioje. Izraelio kariuomenė nuolat rengia reidus į palestiniečių miestus ir pabėgėlių stovyklas. Kraštutinių dešiniųjų vyriausybė leidžia naujakuriams visiškai laisvai steigti naujus nelegalius forpostus ir rengti pogromus palestiniečių miestuose ir kaimuose, o kareiviai, lydėdami naujakurius, žudo ar luošina palestiniečius, bandančius apginti savo namus. Didžiųjų švenčių metu žydų ekstremistai, remiami jų ideologijai pritariančių politikų, meta iššūkį status quo aplink Šventyklos kalną / Al Aksos mečetę Jeruzalėje.

Tuo tarpu Gazos ruože besitęsianti apgultis nuolat griauna daugiau kaip dviejų milijonų palestiniečių gyvenimą; daugelis jų gyvena itin skurdžiai, su nedidelėmis galimybės gauti švaraus vandens ir galimybe naudotis elektra maždaug keturias valandas per dieną. Ši apgultis neturi oficialaus pabaigos scenarijaus; net Izraelio valstybės kontrolieriaus ataskaitoje nustatyta, kad vyriausybė niekada neaptarė ilgalaikių sprendimų kaip nutraukti blokadą ir rimtai nesvarstė jokių alternatyvų pasikartojantiems karo ir mirties raundams. Būtent jie ir yra vienintelė šios vyriausybės ir jos pirmtakų siūloma išeitis.

Vieninteliai atsakymai, kuriuos viena po kitos Izraelio vyriausybės siūlė palestiniečių atakų iš Gazos ruožo problemai spręsti, buvo pagalbos priemonių – pleistrų pavidalu: jei jie ateina iš žemės, pastatysime sieną; jei jie ateina tuneliais, pastatysime požeminę užtvarą; jei jie šaudo raketomis, įrengsime perėmėjus; jei jie žudo kai kuriuos mūsų piliečius, nužudysime dar daugiau jų. Ir taip tęsiasi ir tęsiasi.

Visa tai ne tam, kad pateisintume civilių gyventojų žudymą – tai visiškai neteisinga. Veikiau norime priminti, kad viskam, kas šiandien vyksta, yra priežastis ir kad – kaip ir visuose ankstesniuose raunduose – nėra karinio sprendimo nei Izraelio problemai su Gaza, nei pasipriešinimui, kuris natūraliai kyla kaip atsakas į smurtinį apartheidą.

Pastaraisiais mėnesiais šimtai tūkstančių izraeliečių visoje šalyje žygiavo už „demokratiją ir lygybę“, o daugelis jų net pareiškė, kad dėl autoritarinių valdžios tendencijų atsisakys karinės tarnybos. Šie protestuotojai ir atsargos kariai turi suprasti – ypač šiandien, kai daugelis jų paskelbė, kad nutraukia protestus ir dalyvaus kare su Gaza, – kad palestiniečiai dešimtmečius kovoja už tuos pačius ir kitus reikalavimus, susidurdami su Izraeliu, kuris jiems jau yra ir visada buvo visiškai autoritarinis.

Rašydamas šiuos žodžius sėdžiu namuose Tel Avive ir galvoju, kaip apsaugoti savo šeimą namuose, kuriuose nėra nei slėptuvės, nei saugaus kambario, ir vis labiau paniškai seku pranešimus ir gandus apie siaubingus įvykius, vykstančius užpultuose Izraelio miestuose netoli Gazos ruožo. Matau, kaip žmonės, kai kurie iš jų – mano draugai, socialiniuose tinkluose ragina pulti Gazą aršiau nei bet kada anksčiau. Kai kurie izraeliečiai sako, kad dabar atėjo laikas visiškai sunaikinti Gazą, iš esmės ragindami vykdyti genocidą. Sprogimų, baimės ir kraujo praliejimo akivaizdoje kalbėti apie taikius sprendimus jiems atrodo beprotybė.

Tačiau prisimenu, kad visa tai, ką dabar jaučiu ir ką patiria kiekvienas izraelietis, pernelyg ilgai išgyveno milijonai palestiniečių. Vienintelis sprendimas, kaip ir visada, yra nutraukti apartheidą, okupaciją ir apgultį ir skatinti teisingumu ir lygybe grindžiamą ateitį mums visiems. Turime keisti kursą ne nepaisant siaubo – bet būtent dėl jo.

Iš +972mag vertė Tadas Janušauskas

Kviečiame paremti objektyvesnias naujienas ir analizę iš Izraelio ir Palestinos – čia.