Teksto galite ir klausytis:
*tekstas rašytas iki žinios apie al-Ahli ligoninės susprogdinimą.
Epizodas 1.
Kai kurie žmonės sako, kad Gazos gyventojai en masse yra tokie ne visai civiliai, nes vienaip ar kitaip, buvo gi rinkimai, jie išsirinko Hamas ir iki šiol nemažai jų jį palaiko. Taigi galima biškį tuos gyventojus traukti atsakomybėn už spalio 7-osios išpuolį, taigi ir pažudyti kartu su Hamas teroristais. Jau nužudyta virš 1000 vaikų, apie 60 proc. visų aukų Gazoje yra moterys ir vaikai. Ričardas Savukynas šiandien (spalio 17 d.) pateikė net tokią visai išsamią apologetiką ir jau įvykdytoms žudynėms ir numatomam galimam genocidėliui. Nu nes taigi per Antrąjį Pasaulinį karą, kai reikėjo kovoti su naciais, žuvo ir civiliai. Bravo, žiurkėne, bravo.
Epizodas 2.
Izraelyje pastaruoju metu būna sudėtinga suformuoti vyriausybes. 2022-aisiais spėjo pasikeisti trys ministrai pirmininkai. Bet Netanyahu ir vėl ten, su maža pertraukėle jau 14-ti metai. Ši vyriausybė kone visuotinai pripažįstama kaip dešiniausia ir radikaliausia, pasiruošusi kietesne ranka ir žymiai atviriau nei ankstesnės traiškyti palestiniečius.
Ši vyriausybė, įsivaizduodama, kad Izraelis buvo užpultas tiesiog, be jokių priežasčių, be jokios priešistorės, išėjo į neva lygiavertį karą. Kaip fainai kai tik dabar prasidėjusio „karo“ priešo sienas visiškai kontroliuoji jau 16 metų; priešams ir priešų civiliams visus tuos metus reguliuoji vandens, elektros, medikamentų, maisto, kuro tiekimą, o dabar va gali tą tiekimą visiškai sustabdyti ir užkirst visus kelius gauti bet kokią paramą iš kitur. Turėtų būti nesunkus karas. Dargi lengviau, kai gali liepti pusei gyventojų išeiti pas kitą pusę, o jie paklūsta. Pakeliui tada juos gali šiek tiek pabombarduoti. Ir tikrai ne netyčia – taigi Izraelis turi labai preciziškus ginklus, bombą gali teroristui į akį pataikyti ir niekas aplink nenukenčia. Na ir t.t., viską žinote.
Ir va dabar vienintelės regione demokratijos demokratiškai išrinkta valdžia sako, kad šis „karas“ – tai kova tarp šviesos ir tamsos vaikų.
Gazoje yra virš milijono vaikų. Tamsos vaikų, reikia suprasti.
Epizodas 3.
Už kelių dienų Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Vilniaus žydų viešąja biblioteka organizuoja susitikimą-diskusiją „Mes su Izraeliu“. Dalyvaus prof. Vytautas „atsiprašau bet iš tikro tai ne“ Landsbergis, Paulius „jaunasis Donskis“ Gritėnas, Algis „visi jūs vatnikai ir išgamos“ Ramanauskas-Greitai ir Indrė „kokius jau penkis metus palaikau Izraelį bet taigi objektyviai“ Makaraitytė. Moderuos bibliotekos vadovas, kuris, beje (na nesusituriu nepasidalinęs) neseniai dėjo patiktuką „Alkas“ ir Kauniečiams.lt publikuotam Tomo Čyvo straipsniui, kuris prasideda taip –
„Jei prieš kelis metus, kuomet Vakaruosna ordomis brovėsi neaiškios tautybės ir pilietybės žmogystos…“
Tai linkiu geros DISKUSIJOS, tikrai nusimato labai diskusija, tik nesusimuškite.
Tai apie ką čia?
Šį renginį miniu kaip mažutę iliustraciją visai viešai reiškiamai paramai Izraeliui. Ne, ne tãi visiškai suprantamai, kuria Izraelio gyventojai yra palaikomi žiaurių žudynių akivaizdoje. Bet tãi, kuri atrišinėja rankas vykdyti tai, ką dabar vykdo Izraelio vyriausybė Gazoje.
Sunku atskirti, kuris palaikymas yra kam? Jei Izraelio gyventojus sunkią valandą palaikantieji tiesiog pasakytų, kad nepritaria Izraelio valdžios atsakui ir civilių žudymui, viskas būtų labai aišku ir paprasta. Tai visiškai nesunku – pažiūrėkite kiek rašalo išpilama smerkiant Hamas prieš bet kokį susirūpinimą palestiniečiais.
Kitą kartą prieš prašydami pasmerkti Hamas, kad suteiktumėte teisę kalbėti toliau, pirmiausia pasmerkite Izraelio politiką – tiek vykdytą iki spalio 7-osios, tiek dabartinę – ir tada galėsime kalbėtis tiek apie Hamas, tiek apie Izraelio vadovybės nusikaltimus.
Jei nesmerkiate Izraelio politikos palestiniečių atžvilgiu ir atsako Gazoje, bet apsikabinėjate Izraelio vėliavomis, dalyvaujate „susitikimuose-diskusijose“ ir pan., visą jūsų nepatikslintą palaikymą Izraeliui traktuosiu kaip palaikymą ir šiandieniniams Izraelio vadovybės veiksmams.
Vadovybės, kuri, pasirodo, kovoja su tamsos vaikais Gazoje. Daugiau nei vieną tūkstantąją jau nužudė.
Jums mano traktavimas gali būti visai nesvarbus, nesusireikšminu. Bet galbūt jums bus įdomu, ką mano teksto auditorija.
Ir dar viena pirštinė
Pirmiausia noriu pasidžiaugti. Vis daugiau žmonių Lietuvos viešojoje erdvėje primena ir apie palestiniečių kasdienybę. Žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, kultūros ir meno atstovai, vienas kitas akademikas. Jie beveik neturi jokios galios, bet „nuomonės formavime“ prisideda prie gerų pokyčių. Džiugu. Per pastarąjį didelį žudynių Gazoje roundą 2014-ųjų vasarą šių balsų buvo kur kas mažiau.
Kita vertus, jau ne vienerius metus norėjau mesti pirštinę ir tai Lietuvos akademijai, su kuria užaugau ir iš kurios daug išmokau. Visiems tiems skaitantiems, mąstantiems žmonėms, ypač tiems, kurie vienu ar kitu būdu turi nuolatinį kontaktą su mokslininkais Izraelyje ir vakaruose, su žydų diaspora. Ta nelietuviška akademija, su kuria augau dar labiau, neturi jokių problemų tiek nuožmiai ir pelnytai pasmerkti Hamas atakas, tiek labai kritiškai kalbėti apie Izraelio politiką ir ne tik kriziniais laikotarpiais.
Tad kviečiu ne(be)tylėti ir jus. Žinau, gali būti labai labai nepatogu, ypač jeigu jūsų pozicija bus ta kur reikia pirmiausia pasmerkti Hamas.
Jūs objektyviai matote problemas „abiejose pusėse“? Pasakykit ir tai, atliksim pasmerkimus ir padiskutuosime. Dar neturite (tvirtos) nuomonės? Skaitykite kitas knygas, kitus straipsnius, įvairiausių organizacijų ataskaitas, susipažinkite su kita, jums rečiau sutinkama pozicija. Jūs puikiai žinote kur ją rasti. Ir ne dabar, bet po mėnesio kito, po metų – kalbėkite. Nes jūsų tyla yra galinga ir atsakomybė kalbėti – didelė. Nežinojimas ir nesidomėjimas – jums nepateisinamas.
O jei net šiandien jums nerūpi ar per daug nepatogu, tuomet labai abejoju, ar ką iš tos išstudijuotos istorijos išmokote.
Haya’os iš Gazos testamentas, kuriuo ji paskirsto savo pinigus, žaislus, rūbus ir batus.
Tadas Janušauskas – nacionalizmo ir žydų studijų magistras (Vidurio Europos universitetas), (amžinas) istorijos mokslų doktorantas.
Viršelio nuotrauka – ).
Tai bet suprantu, kad pasmerkti Netanhahū, jei laikau Hamas naikintinais ne tik Izraelio, bet ir pačiū palestiniečių priešais, neužtektų? Reikėtų dar ir bendrai Izraelio valstybę ir siaurai bei vien kritiškai suvoktą sionizmą kritikuoti, ir visą ligšiolinę izraeliečių gynybą nuo arabų šalių ar vietos arabų karybos bei teroro? O taip pat, ar teisingai suprantu, izraeliečių aukas irgi empatizuoti sąžininga būtų, prieš tai daug kartų labiau empatizavus štai pvz. mergaitės Haijos ir kitų visų tūkstančių vietos arabų aukas, kumuliatyviai nuo 1947ųjų? Man svarbu suprasti Aitoriaus moralines kalkuliacijas čia. Toks įspūdis, kad pozicija autoriaus tampa savos rūšies Gaza troley problem, kur tik Izraelis ir „sionistai“ visokiais pavidalais sprendžia, kas vyks ir dėl to vien jie atsakingi….