GPB akiratyje – migracijos tema

Praėjusių metų spalį GPB redkolegija į savo turinį nusprendė įvesti šiek tiek struktūros ir paskelbė, kad nuo šiol bandysime kelis mėnesius skirti konkrečiai temai nagrinėti. Pirmoji tema, kurios ėmėmės, buvo energetika. Minėtu laikotarpiu buvo paliestos elektros liberalizacijos, klimato kaitos, energetikos gigantų apmokestinimo ir kitos svarbios, su energetika susijusios, temos. Taip pat infliacijos sąvoka buvo papildytas žodynėlis . O dabar, žiemai baigiantis, nors sąskaitos dėl atšilusio oro turėtų sumažėti, bet skolos už šalčiausius žiemos mėnesius daug ką persekios dar ilgai. Tad aukštų energetikos išteklių kainų aktualumas niekur nedingo, apie jas galbūt dar pakalbėsime, bet atėjo laikas naujai, bent 2 mėnesius dominuosiančiai temai, – migracijai.

Lietuvoje migracijos tema savo aktualumą pasiekė 2021 m., kai vasarą per Baltarusijos sieną į Lietuvą atvyko rekordinis skaičius prieglobsčio prašančių migrantų – daugiau nei 4 tūkst. žmonių iš įvairių pasaulio šalių (daugiausiai – Irako ir Afrikos valstybių). Nuo staigaus prieglobsčio prašytojų antplūdžio sugriuvo visa Lietuvos migracijos sistema. Žmonės buvo apgyvendinti palapinėse, nebenaudojamose mokyklose. Buvo pradėtas keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, su migracija dirbančios valstybinės institucijos priėmė daug naujų darbuotojų, šalyje įvesta ekstremali situacija „dėl masinio užsieniečių antplūdžio“.

Visi minėtu laikotarpiu atvykę prieglobsčio prašytojai buvo de facto sulaikyti. Tam, kad būtų kur apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, buvo įsteigti nauji „apgyvendinimo“ (tiksliau būtų sakyti – įkalinimo) centrai pastatant konteinerių miestelius ir perkeliant žmones į buvusius Kybartų kalėjimo bei Naujininkų vadinamojo „mergaičių kalėjimo“ pastatus. 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje Lietuvoje funkcionavo 5 uždaro tipo centrai ir 1 atviras – Jiezno paramos šeimai centras (jame daugiausia apgyvendinti baltarusiai). Iš minėtų 6 centrų dabar likę 3.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 200 2021 m. atvykusių migrantų. Po metų įkalinimo, gavę judėjimo laisvę, daugelis išvyko į kitas Europos šalis. 2022 m. rugpjūtį buvo uždarytas Medininkų centras, vasario pabaigoje oficialiai duris užvėrė Kybartų centras, Pabradėje ir Rukloje išmontuoti konteinerių miesteliai. Situacija stabilizavosi, likusieji migrantai gali gyventi laisviau.
Nepaisant pagerėjusių materialinių apgyvendinimo sąlygų, prieglobsčio prašytojai dar vis susiduria su daugybe problemų: po metų gyvenimo nežmoniškomis sąlygomis atsirado psichologinių negalavimų, sunku rasti darbo, negalima atsidaryti banko sąskaitų, daug klausimų kelia Migracijos departamento priimami sprendimai ir kita.

Migracijos sistemą paveikė ir 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, dėl ko iki 2023 m. į Lietuvą atvyko daugiau nei 74 tūkstančiai ukrainiečių. Nepaisant didelio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus, jie Lietuvos migracijos sistemos taip smarkiai neapsunkino, nes bendru Europos Sąjungos sprendimu leidimai gyventi jiems buvo išduodami be įprasto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo – visiems suteikiama laikinoji apsauga. Karas paskatino ne tik pabėgėlių iš Ukrainos bangą, bet ir tolimesnius Lietuvos migracijos politikos pokyčius. 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuvoje įsigaliojo sprendimas nebeišduoti vizų Rusijos Federacijos piliečiams, o jau turintiems Šengeno vizas (su tam tikromis išimtimis) – riboti patekimą į Lietuvą. Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją ir išaugus iš šalies bėgančių asmenų skaičiui, Rusijos piliečių prieiga prie prieglobsčio procedūros pasienyje buvo dar labiau apribota. Dėl šių priežasčių naujai atvykstančių prieglobsčio prašytojų srautai, palyginus su pirmąja metų puse, o juo labiau – su praėjusiais metais, smarkiai krito.

Nepaisant to, kad migracijos srautai Lietuvoje sumažėję, migracijos klausimas išlieka aktualus. Lietuva tebevykdo tarptautinę teisę pažeidžiančią išstūmimo (angl. push back) politiką. Pradėjus taikyti išstūmimus, kasdien fiksuojamas jų skaičius. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. (kada minėta politika pradėta taikyti) iki 2021 m. pabaigos Lietuvos pasienyje buvo atlikti 8120, per 2022 m. – 11 211 išstūmimų. Ironiška, kad GPB giliau migracijos temą pradeda gvildenti tada, kai po minėto antplūdžio pirmą kartą rekordiškai ilgą laiką (12 parų iš eilės) pasienyje su Baltarusija nebuvo fiksuota išstūmimų. Bet, kaip minėjome, orai šyla. Labai tikėtina, kad atšilus orams migracija vėl suaktyvės, vėl daugės išstūmimų ir miškuose gyvenančių žmonių. Žmonių poreikis prašytis prieglobsčio niekur nedingo, skaičiai, panašu, sumažėjo dėl apsunkintų sienos kirtimo sąlygų, nepalankaus oro (na, ir galimai Baltarusijos pareigūnai vykdo naują taktiką nukreipdami žmones link Lenkijos ir Latvijos pasienio).

Ateinančiais mėnesiais apie migraciją kalbėsime kuo įvairesniais kampais. Pavyzdžiui, kaip Lietuvai sekėsi susitvarkyti su išaugusiu prieglobsčio prašytojų srautu, kokiomis sąlygomis gyveno Lietuvoje kalinti prieglobsčio prašytojai, su kokiomis specifinėmis problemomis susiduria didesnį peidžiamumą turintys migrantai, pavyzdžiui, LGBT+ bendruomenė. Planuojame paskelbti ir darbo istorijų – interviu su centruose dirbusiais žmonėmis. Pasipildys ir GPB žodynėlis – paaiškinsime prieglobsčio prašytojo ir didžiojo išstūmimo teorijos (angl. the great replacement) sąvokas. Bandysime neapsiriboti tik Lietuvos kontekstu ir palyginti jį su kitų valstybių taikomomis praktikomis.

Šia ir kitomis redakcinėmis temomis rašysime bei kalbėsime ne tik patys. Tai daryti kviesime ir temų ekspertus, šioje srityje dirbančius aktyvistus ir aktyvistes bei tiesiog turinčius ką pasakyti mūsų skaitytojus. Galbūt jūs esate viena(s) iš jų? Jei turite įžvalgių, išsamių, nepatogių, faktais ir patikimomis interpretacijomis grįstų atsakymų į aukščiau surašytus klausimus, – susisiekite su mumis!

Galiausiai norime priminti, kad GPB šiuo metu yra 100% skaitytojų, klausytojų, žiūrovų ir gerbėjų išlaikoma žiniasklaidos priemonė. Jei galite ir norite finansiškai prisidėti prie mūsų tyrimų, komentarų, įrašų, pokalbių, žodžių aiškinimo ir gausybės kitų žanrų bei veiklų – tai galite padaryti per „Contribee“, „Patreon“, „PayPal“ platformas ar paprastu banko pavedimu į sąskaitą nr. LT884010051004941641 (gavėjas – Asociacija „GPB Medija“).Prie mūsų veiklos taip pat galima prisidėti ir visai neskausmingu būdu – skiriant 1,2 proc. nuo Jūsų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (asociacijos „GPB Medija“ kodas – 305154820).