fbpx

Komentarai

Apie akademinę kairę, arba Derrida vs. „Дарида“

Apie akademinę kairę, arba Derrida vs. „Дарида“

Žinomiausi Lietuvos kairieji veidai yra ne profsąjungų vadovai, darbo judėjimų lyderiai, bendruomenių telkėjai, organizatoriai ar, galiausiai, politikai, o įvairūs akademikai, „visuomenininkai“ ir viešieji intelektualai. Vis dėlto problema yra ne pati akademinė šių dienų kairės kilmė, ne tai, kad kairieji dažnai yra statistiškai labiau apsiskaitę ir išsilavinę. Problema glūdi ten, kur prasideda pasirinkimai, ką su tuo išsilavinimu veikti ir kaip įgytas įžvalgas ir žinias perteikti tiems, kam tų įžvalgų reikia. Padėtį dar labiau komplikuoja tarp (miestų) intelektualų ir (provincijos arba miegamųjų rajonų) masių žiojėjanti atskirtis, pailiustruotina skirtingais šių pusių skoniais: vieni labiau mėgsta Derrida, o antrieji mieliau renkasi „Дарида“.

Pasmerkėme Mildažytę – pasmerkime ir „Farus“

Pasmerkėme Mildažytę – pasmerkime ir „Farus“

Įsivaizduokite, kad pakliuvote į labai nemalonią situaciją. Patyrėte fizinį ar seksualinį smurtą, ūmiai pasireiškė psichikos sutrikimas, galiausiai – nesugebėjote susitvarkyti su kokia nors psichotropine medžiaga ar priklausomybe nuo jos. […] O dabar dar įsivaizduokite, kad į visą šią krizinę situaciją įsiveržė pareigūnų būrelis su TV operatoriumi, o po kurio laiko ją dar kartą išvysite per TV3, „šmaikščiai“ įgarsintą užkadrinio balso. Sakote, galite nesutikti, kad jus filmuotų? Bet, pirma, jei Tiškevič vien iš pagarbos neatsistojo ir neišėjo iš Mildažytės namų, tai ar „Farų“ herojus/ė (ne savo noru) turės pakankamai drąsos tokioje situacijoje pareikšti savo teises? O jei turės, ar reikš jas taip, kad nebūtų už tai suimtas ir apkaltintas nepaklusimu pareigūnams?

Kam švilpė Sausio 13-osios protestuotojai?

Kam švilpė Sausio 13-osios protestuotojai?

Pirmiausia, visiškai akivaizdu, kad protestuotojai švilpė ir reiškė nepagarbą ne Sausio 13-osios aukoms, jie švilpė dabartinei Lietuvos valdžiai. Tai, kad valdantieji jiems reiškiamą panieką nori prilyginti nepagarbai visai Lietuvos nepriklausomybės istorijai, tik rodo nė kiek nebestebinančią jų aroganciją. Be to, tai buvo bene pirma proga, kai protestuotojai galėjo fiziškai prisiartinti prie premjerės bei kai kurių kitų valdžios atstovų ir į akis pareikšti, ką apie juos mano – priekaištauti, kad Sausio 13-oji yra netinkama proga protestui, nėra visiškai sąžininga.

Klaipėdos gyventojai: norime gyvenimui tinkamo ir žalio miesto

Klaipėdos gyventojai: norime gyvenimui tinkamo ir žalio miesto

Miesto bendrojo plano pakeitimuose numatomas milžiniškas sunkvežimių skaičiaus išaugimas – per parą virš 12 tūkst. vilkikų judės trimis pagrindinėmis miesto gatvėmis, vieną iš kurių dar tik planuojama statyti. Taigi, šio plano tvirtinimas neatsižvelgia į nuolatinius gyventojų skundus dėl oro ir garso taršos. Pati miesto savivaldybė pripažįsta, jog dėl uosto ir transporto taršos Klaipėda yra užterščiausias miestas Lietuvoje, čia fiksuojamas didžiausias sergamumas ir trumpiausia gyvenimo trukmė.

Kokias emocijas jums kelia trinkelės?

Kokias emocijas jums kelia trinkelės?

Šį antradienį Vilniaus paveldosaugininkai išbraukė Petro Cvirkos paminklą Vilniuje iš kultūros vertybių registro. Kalbant žmonių kalba – leido jį sunaikinti. Dar nespėjus nuvilnyti liberalų, konservatorių ir įvairaus plauko nacionalistų euforijos atodūsiui, trečiadienį portale „Made in Vilnius“ atsirado apklausa: „Kokias emocijas jums kelia Žemaitės skveras Vilniuje?“

Vakcinacija Lietuvoje – ar tamsumas prašalina?

Vakcinacija Lietuvoje – ar tamsumas prašalina?

Valia skiepytis yra susijusi su pasitikėjimu mokslu ir valstybe bei solidarumu, suvokimu, kad reikia stengtis dėl kitų ir bendro gėrio. Visiškai dėsninga, kad žmogus, kuris vos suduria galą su galu, labai abejoja valstybės ir valdžios geranoriškumu ir institucijomis nepasitiki. Mažai tikėtina, kad, leidus tokius žmones stumdyti ir uiti darbe dar labiau, juos atleisti, pasitikėjimas valdžios institucijomis išaugs.

Ką daryti su kvailais žmonėmis?

Ką daryti su kvailais žmonėmis?

Koronaviruso krizė Lietuvos viešajame diskurse naujai aktualizavo kvailo, netikusio, pamokytino žmogaus figūrą. Prisiminkime patį pirmąjį krizės momentą: visiško neužtikrintumo kontekste į Lietuvą saugumo ieškoti grįžtančius emigrantus pasitiko kaltinimai, kad jie „atneša virusą“, valdžios abejingumas (perpildytos priverstinio karantinavimosi erdvės, vangi pagalba dėl parvykimo logistikos) ir patyčios (plačiai cirkuliuojantys vaizdo įrašai su kelių žmonių neadekvačiu elgesiu, kuriuos vainikavo reprezentatyvus Skvernelio pareiškimas apie „ne žmones“).