fbpx

Kooperatyvo narė ir darbuotoja Rita: kooperacija dar ilgai gyvuos

Pagrindiniai pirkėjai, kaip anksčiau, taip ir dabar – kaimo žmonės (nors jų ir gerokai sumažėjo), kurie mūsų parduotuvėse jaučiasi kaip namuose. Jie ateina ne tik apsipirkti, bet ir pasakoja apie savo gyvenimą, problemas, sprendžia ir aptaria visas aktualijas. […] tie patys žmonės ateina į parduotuves, jie jau pažįstami su pardavėja. Ji  išklauso jų dejones ir džiaugsmus. Aš manau, kad tai ir yra mūsų pagrindinis arkliukas, kad pas mus, turbūt, nuo pokario, kai atsidarė tos parduotuvės, eina tie patys žmonės, jau senoliai, taip pat ir vėlesnės kartos pirkėjai. Nors kai kuriuose kaimuose yra kelios parduotuvės, bet vis tiek mes neprarandam pirkėjų.

Šio straipsnio galite ir klausyti:

Tęsiame kartu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kuruojamą darbo istorijų ciklą. Jo esmė – pristatyti darbuotojų kasdienybę įmonėse ir įstaigose, kuriose egzistuoja LPSK priklausančios profsąjungos. Apie savo darbą mums jau pasakojo Operos ir baleto teatro bibliotekininkas Kristupas (interviu su juo rasite čia) bei AB „Šiaulių energija“ profesinės sąjungos pirmininkas energetikas Sigitas. O šįkart pristatome pokalbį su  Kauno rajono centrinio vartotojų koooperatyvo profesinės sąjungos pirmininke Rita Narakaitė, kuri papasakojo apie vartotojų kooperatyvų veiklą Lietuvoje.


 

Pirmąjį liepos šeštadienį minima Tarptautinė kooperacijos diena. 1895 m. buvo įkurtas Tarptautinis kooperatyvų aljansas, kuris šiuo metu jungia apie milijardą kooperatyvų narių visame pasaulyje. Jo koordinuojama ši diena minima nuo 1923 m., o 1995 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rekomendavo minėti šią dieną, pagerbiant kooperatyvus kaip ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklą.

Kooperacija (lot. cooperatio – „bendradarbiavimas“) Lietuvoje nėra labai populiari ekonominės veiklos forma, daugelis ją vertina gana nepatikliai. Turbūt, dar daug kam kooperatyvai asocijuojasi su kolūkiais ar Nepriklausomybės priešaušryje pirmosiomis abejotinos reputacijos privataus verslo įmonėmis. Tačiau kooperacija Lietuvoje vis dėlto veikia. Daugiausiai apie kooperatyvus girdime žemės ūkyje (jų yra virš 200), taip pat turime nemažai kredito unijų (virš 60), tebeveikia ir vartotojų kooperatyvai.

Banguotų formų Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas Gedimino prospekte

Lietuvos kooperatyvų administracinis pastatas Gedimino pr., Vilniuje. Audriaus Ambraso nuotr.

 

Vartotojų kooperacija – tai yra kooperacijos rūšis, apimanti kooperatines įmones, kurių nariai bendrai superka, gamina ir parduoda vartojimui skirtas prekes. Plačiau apie šį reiškinį kalbamės su Rita Narakaite, Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo nare ir darbuotoja – vyriausiąja vadybininke.

Papasakokite, kada ir kaip pakliuvote dirbti į šį kooperatyvą.

Čia dirbu jau 44 metus, tai yra mano vienintelė darbovietė, tik tiek, kad situacija, kaip ir visoje prekyboje, labai smarkiai keitėsi paskelbus Nepriklausomybę. Kažkada Kauno rajone buvo keturi vartotojų kooperatyvai, kurie aptarnavo rajono gyventojus. Kai kurie bankrutavo per tuos kardinalių pokyčių metus, kai kurie susijungė ir likom vienintelis rajone – Kauno rajono centrinis vartotojų kooperatyvas.

Koks esminis skirtumas – tada ir dabar? Na, neminint prekių gausos.

Šalies kaime yra daug privačių parduotuvėlių, be to, prekybos tinklai plečiasi iš miestų į pakraščius, tad turime atlaikyti labai didelę prekių kainų ir asortimento konkurenciją.

Kaip ją atlaikote, kokia Jūsų specifika?

Pagrindiniai pirkėjai, kaip anksčiau, taip ir dabar – kaimo žmonės (nors jų ir gerokai sumažėjo), kurie mūsų parduotuvėse jaučiasi kaip namuose. Jie ateina ne tik apsipirkti, bet ir pasakoja apie savo gyvenimą, problemas, sprendžia ir aptaria visas aktualijas.

Tai tarsi tokią ir socialinę funkciją Jūsų parduotuvės atlieka?

Taip, nes tie patys žmonės ateina į parduotuves, jie jau pažįstami su pardavėja. Ji  išklauso jų dejones ir džiaugsmus. Aš manau, kad tai ir yra mūsų pagrindinis arkliukas, kad pas mus, turbūt, nuo pokario, kai atsidarė tos parduotuvės, eina tie patys žmonės, jau senoliai, taip pat ir vėlesnės kartos pirkėjai. Nors kai kuriuose kaimuose yra kelios parduotuvės, bet vis tiek mes neprarandam pirkėjų. Deja, gaila, kad gyventojų pačiuose kaimuose ir gyvenvietėse labai mažėja.

Ir jūsų parduotuvių, turbūt, yra ten, kur prekybos tinklams neverta būti, nes jie nori daug ir greito pelno?

Taip, pvz., Vandžiogaloje  aš neįsivaizduoju, kad atsirastų Maxima, jie gi daro apklausas, analizuoja, kiek žmonių ateis pirkti ir pan., ir jiems, greičiausiai, neapsimoka, nes per mažas gyventojų skaičius. Ko nepasakysi apie teritorijas aplink Kauno miestą, ten visi tinklai turi atsidarę parduotuves, nes jie jaučia tendencijas – jaunų žmonių norus gyventi nuosavuose namuose, kotedžuose šalia miesto.

Negaliu sakyti, kad mums nesiseka, mes užsidirbame, laiku mokame atlyginimus, ir ne pačius mažiausius*, kol kas viskas gerai, o ateitis parodys.

Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo maisto ir ūkinių prekių parduotuvė

Kauno r. centrinio vartotojų kooperatyvo maisto ir ūkinių prekių parduotuvė nr. 22„Drąseikiai“

 

Kaip funkcionuoja kooperatyvas?

Kooperatyvas kuriamas visiems nariams įnešant vienodą įnašą. Susirinkime išrenkamas pirmininkas ir valdyba, kurie analizuoja kooperatyvo veiklą. Pirmininkas kiekvienais metais atsiskaito nariams. Jeigu gaunamos didesnės pajamos, nariai sprendžia, kur jos bus investuojamos. Štai neseniai visiškai atnaujinome  parduotuvę Drąseikiuose: padidinome prekybos salės plotą, atnaujinome visą įrangą. Diegiame jau ir kitą naujovę – dvejose parduotuvėse pastatėme saulės kolektorius. Parduotuvės sunaudoja daug energijos nes yra ir šaldytuvai, šaldikliai, kondicionieriai, o elektra labai brangsta. Šiemet planuojame dar vienoje parduotuvėje įrengti kolektorius, ir jau trijose parduotuvėse turėsime saulės energiją, juolab kad valstybė dalį išlaidų kompensuoja. Manau, kad mūsų kooperatyvas pasirinko gerą sprendimą.

Ar galim sakyti, kad skirtumas tarp UAB‘ų ir kooperatyvų yra tas, jog pirmieji tarnauja akcininkams ir rūpinasi, kad kasmet jiems kuo daugiau būtų pelno, o kooperatyvas yra tvaresnis verslo variantas?

Taip, teisingai. Mūsų visi uždirbti pinigai reinvestuojami, skiriami savo reikmėms – renovacijai, saulės energijai. Neblogai laikomės, paskolų jokių neturime, gyvename iš savo uždirbtų pinigėlių. Mūsų parduotuvės statytos jau anksčiau, kiek galime jas atnaujiname, investuojame į naują įrangą. Neuždirbame tiek, kad statytume naujas parduotuves, bet stengiamės renovuoti senąsias, kurių turime 15.  Nėra labai didelis ūkis, bet nėra ir labai mažas.

Kolektyvinėje sutartyje esame sutarę, jog kooperatyvui įvykdžius finansiniams metams iškeltus tikslus ir sukaupus pelno, samdomiems darbuotojams išmokamos skatinamosios premijos.

 


Patinka straipsnis? Galite padėkoti čia


 

Ar yra darbuotojų, kurie būtų ir kooperatyvo nariai?

Iš viso mūsų kooperatyve dirba 72 darbuotojai. Beveik visi kooperatyvo naria yra kooperacijos sistemos esami ar buvę darbuotojai. Žinoma, kažkada buvo šimtai narių – vadinamųjų pajininkų, bet laikui bėgant daug jų nubyrėjo.

Kaip tai veikia?

Tapę nariais žmonės įneša tam tikrą įnašą-pajų, taip savo indėliu padeda kooperatyvui dirbti. Žinoma, buvo sunkių laikų, turėjome paskolų, išgyvenome ekonominę blokadą, būdavo net sunkumų atsiskaitant su tiekėjais už prekes, bet visa tai jau praeityje.

Gana daug kooperatyvų ir žlugo?

Taip, bet vartotojų kooperacija išliko. Tas kaimo žmogus vis tiek pripratęs prie mūsų, šiltas bendravimas su savo pirkėju turi savo žavesio.

Jūsų kooperatyvas yra ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos narys?

Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga jungia du prekybos tinklus – tai „Koops mažmena“ ir „Aibė“. Mūsų kooperatyvas priklauso „Koops mažmena“ tinklui. Ši sistema turi didmeninę bazę, kuri aprūpina visą tinklą prekėmis, tiksliau – tiekia didžiąją dalį prekių. Tokius produktus, kaip duona, pienas, mėsos gaminiai, alus, ledai, veža patys tiekėjai tiesiai į parduotuves, bet didžioji dalis prekių atkeliauja per „Koops mažmena“ bazę.

Lietuvos kooperatyvų sąjungos logotipas (Lietuvos žemėlapio kontūras ir vaivorykštė)

Lietuvos kooperatyvų sąjungos logotipas

 

O Jūs pati esate kooperatyvo narė?

Taip, aišku (šypsosi). Kai pradėjome dirbti, visi ir tapome nariais, užtat jų ir buvo tūkstančiai.

Ar randasi ir naujų narių?

Ne, mes nebepriimame naujų narių. Kooperatyvo darbuotojams, kaip ir visiems versle, svarbūs yra ekonominiai ir finansiniai rodikliai. O jeigu jie geri, tai galima ir didesnius atlyginimus ir priedus mokėti, tada ir prekystalio darbuotojai tvirčiau jaučiasi.

Dar noriu pasakyti, kad mūsų kooperatyve yra veikianti profesinė sąjunga, kuri vienija apie 60 proc. darbuotojų. Aš, kaip profesinės sąjungos pirmininkė, džiaugiuosi geranorišku bendradarbiavimu su mūsų vadove, neseniai pasirašėme naują kolektyvinę sutartį. Mūsų kolektyvas –   aip šeima, kartu keliaujame, švenčiame šventes, lankome teatrus ir koncertus.

Ko palinkėtumėte profesinės šventės proga?

Svarbiausia – ištvermės, nepasiduokime savo konkurentams. Manau, kad kooperacija ilgai išliks, ilgai gyvuos, ji negali sunykti, nes mes reikalingi žmonėms. Sveikinu visus kooperatininkus su šia švente!

Rekvizitai.lt duomenimis, gegužės mėnesio atlyginimų mediana Kauno rajono centriniame vartotojų kooperatyve nusileido tik Lidl ir Norfos prekybos centrų darbo užmokesčiui, o lenkė MaximosRimi ir IKI darbuotojų atlyginimus.

Rita Narakaitė yra Kauno rajono centrinio vartotojų koooperatyvo profesinės sąjungos (priklauso Lietuvos komercijos ir kooperacijos profesinei sąjungai) pirmininkė.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas LPSK puslapyje.

1 thought on “Kooperatyvo narė ir darbuotoja Rita: kooperacija dar ilgai gyvuos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *