fbpx
Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (2 dalis)

Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (2 dalis)

Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, klasinių santykių analizė buvo ir tebėra demonizuojama, siejama su „atgyvenusia Sovietų Sąjungos retorika“. Paradoksalu, bet dabartinė diskusija apie socialinę nelygybę yra ne tik ribota, bet ir dalinai paveldėta iš Sovietų Sąjungoje naudotos socialinių mokslų teorijos. Joje socialinė nelygybė suprantama tik per pajamų ir turto prizmę, o galios ir išnaudojimo santykiai lieka nepastebėti.

Nemokami pinigai mūsų neišgelbės

Nemokami pinigai mūsų neišgelbės

„Leftistinė utopija“, „socialistų svaičiojimai“, „gerai ant popieriaus atrodo, bet realybėj neveikia“. Taip reaguoja labiausiai savimi pasitikintys lietuviškojo interneto komentatoriai-vizionieriai, kai kalba kuriame nors delfyje ar feisbuko grupėje pasisuka apie universalias bazines pajamas (UBP). Pačių UBP idėja iš pirmo žvilgsnio paprastai geniali: kiekvienai šalies pilietei ar gyventojui kas mėnesį valstybė perveda šiek tiek pinigų. Ne per daugiausiai, bet kad pasijustų. Visiems po lygiai – nuo Grybauskaitės iki elgetos.

Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (1 dalis)

Socialinė nelygybė: kaip išvengiama nepatogių klausimų (1 dalis)

Po 2008 m. finansinės krizės auganti socialinė nelygybė tapo vis svarbesne viešų diskusijų ir politikos tema ir, neabejotinai, ji yra svarbi artėjančių prezidento rinkimų debatuose. Tačiau viešose diskusijose, net tarp politiškai oponuojančių pusių, retai kada peržengiamos tam tikros ribos – nelygybė suprantama tik kaip pajamų ir turto problema, tuo tarpu kalbos apie išnaudojimą ir klasę lieka tabu. Kodėl vengiama kalbėti apie klasę ir kaip tai įtakoja politiką?

Gegužės 1-oji: plačiau, nei darbuotojų teisės

Gegužės 1-oji: plačiau, nei darbuotojų teisės

Šį trečiadienį, Gegužės 1-ąją, visame pasaulyje protestais ir demonstracijomis minima dirbančiųjų solidarumo diena. Lietuvoje taip pat vyks eitynės, kurios prasidės 11 val. prie Seimo. Sekant mokytojų streiko ir Kovo 8-osios eitynių pavyzdžiu, siekiama suburti platų ratą organizacijų, neapsiribojančių tik darbuotojų teisių problemomis. Tai puiki proga permąstyti, ką reiškia darbuotojų teisės šiandien ir kodėl ši diena yra mums svarbi.

Kam reikėjo pūsti švilpuką

Kam reikėjo pūsti švilpuką

Kai galia supyksta, ji puola. Puolimui naudoja visus savo turimus įrankius – pirmiausia žiniasklaidą – ir puola staigiai, įnirtingai ir visais frontais. Taip stipriai, kad atrodytų, jog tai visai ne puolimas – juk negali visas pasaulis būti susimokęs prieš vieną žmogų? Puolimo tikslas yra įtikinti pasaulį tą vieną žmogų niekinti, nes tada niekas taip rimtai nebežiūrės ir į tai, ką paviešina jo įkurta platforma „Wikileaks“. Neapsigaukime.

Elektroniniai balsai kraštutiniams dešiniesiems

Elektroniniai balsai kraštutiniams dešiniesiems

Kraštutinių dešiniųjų partija EKRE patrigubino gautų balsų skaičių šį mėnesį Estijoje vykusiuose rinkimuose (straipsnis pirmą kartą publikuotas kovo 24 dieną – red. past.). Greitai ji gali tapti koalicinės vyriausybės dalimi, o Estija – supanašėti su Viktoro Orbáno Vengrija.

Už valgyklą universitete! Pokalbis su studentų judėjimo „Šauksmas” nariais

Už valgyklą universitete! Pokalbis su studentų judėjimo „Šauksmas” nariais

Antradienį, per pietus, centriniame VDU pastate vyko viešos valgyklos įkūrimo universitete palaikymo akcija. Šią akciją organizavo studentų judėjimas „Šauksmas“, kuris gimė kaip atsakas į labiau reklama nei studentų reikalais besirūpinančios studentų atstovybės neveiksnumą. Judėjimas siekia aktyviai ginti studentų interesus, vadovaujantis tiesioginės demokratijos, atvirumo ir solidarumo principais. GPB pakalbino judėjimo narius apie valgyklos idėją ir kitus studentų reikalus.