Agnė ir Austėja kalba apie nejudančius veido raumenis, liberalaus feminizmo grimasas, Kardashian užpakalio madas, šluoteles and akių, nukarusią odą, plastinės chirurgijos normalizavimą ir tą amžiną klausimą – kodėl? Rekomenduojame susivėlusioms, apsileidusioms ir nesusitvarkiusioms. Tinka ir garbingai senstanstiems.
„Džiaugsmo žudikės“ sugrįžta su pirmąja serija apie gausiai apdovanotus, bet iki galo nesuprastus Kanų auksinės šakelės ir auksinio Venecijos liūto nubučiuotus „Kryčio anatomija“ ir „Prasti reikalai“ filmus.
„Džiaugsmo žudikės“ nevyniodamos į vatą feministiniais peiliais išpreparuoja dviejų serialų – „Tikras detektyvas“ (True Detective) ir „Fargo“ – paskutinius (naujausius) sezonus.
„Politika be zinų spausdinimo, profsąjungų ir diskusijų yra tai, ką dabar turime – sustabarėjusį, formalizuotą procesą, kuriuo menkai kas pasitiki. Tai politika be turinio. Tačiau visos alternatyvios praktikos be (parlamentinės) politikos yra nebaigtas reikalas. Kaip noras be valios. Mums šiuo metu / visuomet reikia ir to, ir to.“
„Dirbu kultūros srityje, į kurią po truputį prasismelkia visa, ką švelniai būtų galima įvardinti kaip turtingų rėksnių vertybės. Dirbu Kaune, kuriame kaip didžiausia valdymo vertybė viešpatauja naglumas, o mieste be jokios konkurencijos perrenkamas žymusis naglumo įsikūnijimas, tiek daug linksniuotas GPB portale. Ir tai, žinoma, nėra išskirtinis fenomenas. Uostamiestyje išrinktas buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius taip pat, rodos, seka Kauno pavyzdžiu. Vos įžengęs į savivaldybės ložę verslininkas ir inžinierius nusprendė, kad bus ir kultūros ekspertas. Būtent jis nustatė, kad geriausias Klaipėdos kultūrą atspindintis renginys yra „Jūros šventė“ ir tik ji verta tiesioginio finansavimo.“
Kai jūs klausotės mūsų, mes taip pat jus girdime. Po žiūrovo klausimo, ką daryti su sovietmečio (tarybmečio?) atmintimi, pasiruošėme ir surinkome atitinkamą komandą. Tad šioje serijoje ir šiai jautriai bei kontroversiškai temai – vien už George’o Soroso pinigus išsimokslinusios specialistės!
Ar „VP Market“ atsirado iš nepailstamo Nerijaus Numavičiaus (Numos) darbštumo? Ar Lydos Lubienės milijardai gimė iš jos lieto prakaito „Achemos“ fabrike? Vieša paslaptis, kad darbas, bent jau toks, kaip jį supranta didžioji dalis tautiečių, šių ir kitų turtingiausių mūsų visuomenės atstovų istorijose lėmė jeigu ne niekinę, tai labai minimalią rolę. Mūsų ankstyvųjų kapitalistų biografijose lemiamą vaidmenį suvaidino nuovokus permainų išnaudojimas, geri ryšiai, sugebėjimas prieiti prie naudingos informacijos ir tinkama linkme įsuktas pradinis kapitalas.
„Sovietmetį galime vertinti kaip modernizacijos laikmetį, šleivos kreivos, dažnai priverstinės modernizacijos. Jei kalbėtume apie miestus, modernybės galėtume įžvelgti daugiau. Kalbant apie kaimą, ji tokia su išlygomis, pritempimais.“, – apie sovietinę melioraciją, kolektyvizaciją ir regionų padėtį šiandien Agnė Bagdžiūnaitė kalbasi su geografu Edžiu Kriaučiūnu.
Šiuolaikinė neoliberalioji griežto taupymo politika Rytų Europoje, kartu su nauja nacionalizmo banga ir anti-gender judėjimu, įspraudžia moteris į kampą, pateikdama dvi alternatyvas: tikėtis malonės iš dešiniųjų ir vykdyti visus jų konservatyvius reikalavimus arba tikėti, kad materialinės sąlygos yra pačių „individualaus pasirinkimo“ reikalas ir pasikliauti kapitalistiniu darvinizmu.
Prieš kelis mėnesius Lietuvoje ypač plačiai nuskambėjo atvejis, kuomet vienos Kauno šeimos vaikai buvo paimti vaikų teisių apsaugos tarnybos ir perduoti kitos šeimos globai. Dėl šio atvejo ypatingai greitai sureagavo dešiniosios platformos, kurios prirašė įvairių konspiracinių straipsnių vaikų „grobimo“ tema, šaukdamos apie šeimų naikinimą Lietuvoje. Buvo panaudotos ir politinės priemonės, siunčiamos peticijos valstybinėms institucijoms raginant pakeisti Vaikų teisių įstatymą tam, kad būtų išsaugotos Lietuvos šeimos.
