Pamenu kaip vakar: prieš vos daugiau nei penkerius metus, 2018-ųjų vasarą, kartu su keliais bendražygiais ir bendražygėmis susirinkome Kaune, socialiniame centre „Emma“. Susirinkome pasikalbėti – ką daryti su tinklapiu „Gyvenimas per brangus“?
Viena didžiausių pramonės įmonių Lietuvoje, AB „Achema“, gali tapti pirmąja įmone šių laikų Lietuvos istorijoje, kurios darbuotojai išeis į streiką. Anksčiau profsąjungų pavyzdine laikyta įmonė jau dvejus metus nepasirašo kolektyvinės sutarties. „Achemos“ profsąjunga paskelbė, kad vasario 8 d. pradės neterminuotą streiką. GPB pakalbino įmonės darbuotojus ir profsąjungos pirmininkę apie susidariusią padėtį ir streiko perspektyvas.
Pusę metų besitęsianti Vilniaus viešojo transporto darbuotojų kova – tai geriausias pavyzdys, kad susivienyti mes gebame, tik kovoti mums tenka ne tik prieš savo darbdavius, bet ir prieš valstybės biurokratinę sistemą. Atėjo metas pripažinti, kad Lietuvos profsąjungų pirmutinė problema – ne mitinis „darbuotojų pasyvumas“, o Europoje griežčiausi streikų įstatymai.
Šiuo metu daugelis laužome galvas, ką reiškia elektros rinkos liberalizavimas – žmonės skundžiasi padidėjusiomis elektros kainomis, o ekspertai puola aiškinti, kad tai neturi nieko bendro su liberalizavimu. Šia tema kalbamės su Mariumi, kuris dirbo vienoje iš Kaune įsikurusių agentūrų, laimėjusių „Ignitis“ skelbtą konkursą teikti konsultacijas dėl elektros tinklų liberalizavimo.
„Reikėtų pasidomėti, kam skiriami vairavimo pamokos pinigai ir kiek iš jų gauna instruktorius, jau atskaičius mokesčius. Neretai negauna nė trečdalio. Todėl didžioji dauguma instruktorių taip ir plaukia paviršiumi, palieka mokinį savieigai. Už tokią algą galima tik „prižiūrėti“, kad mokinys neįvažiuotų į medį, bet ne visą dėmesį ir energiją skirti mokymui.“
Maži mokytojų ir medikų atlyginimai ar faktas, kad „pusė Lietuvos“ iš tikrųjų už 500 dirba, niekaip neištaiso situacijos, kurioje, pranešę prieš 23 minutes, darbdaviai tau gali aštuntadaliu sumažinti algą. Kurjerių organizavimasis neužkerta kelio kitoms profesijoms kovoti už geresnes sąlygas. Veikiau atvirkščiai – šis streikas yra įkvėptas tų pačių mokytojų bei medikų pavyzdžių ir savo ruožtu gali įkvėpti kitus.
Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau beveik išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos. Šios bendrovės per vieną savaitę įdarbino tūkstančius dažniausiai ką tik darbus praradusių ar į prastovas išsiųstų naujų žmonių, kuriuos taip pat lengvai ir atleido, pajutusios pirmuosius apyvartos kritimus.
„Užčiuopi miesto pulsą labai artimai ir matai mases, o ne pavienius žmones. Štai šiuo metu žinau, kad nuo tos iki tos valandos bus mokiniai, tada – pensininkai, kurie važiuos ten ir ten. Po kurio laiko imi nuspėti, kaip viskas bus. Gali suprasti, kaip funkcionuoja miestas, kiek jis intensyvus, ką veikia žmonės, kokie jų interesai. Anksčiau Kaune jaučiausi izoliuotas savam burbule, o dabar jame labai mažai tenka pabūti, nes nebelieka laiko.“
Šio straipsnio galite ir klausyti: Visos atpažins Linos D. pasakojimą – jei kas nors ne
