„Vieningas Kaunas“ = „Vieningoji Rusija“?

Šio komentaro garso įrašo galite klausyti čia:

Šiuo metu daugiausiai kritikos į Kauno mero pusę skrieja dėl jo ir jo sūnų nenoro nutraukti verslo Kaliningrade. Matijošaičiai tikrai galėtų baigti maitinti agresoriaus ekonomiką ir, jei jiems rūpėtų kas nors daugiau nei jie patys, perkelti savo krabų lazdelių gamyklas į Lietuvą, taip duodant darbo čia gyvenantiems žmonėms arba tiems patiems nuo karo bėgusiems ukrainiečiams.

Tačiau tai tik paskutinis mero griekas ilgoje nuodėmių grandinėje. Anksčiau Kauno meras kritikuotas ir dėl eilės kitų dalykų:

• „Vičiūnų grupės“ produkcijos prekybos Rusijos okupuotame Kryme;
• dėl su Matijošaičiu siejamo statybų verslo sudarkytos Lampėdžio karjero pakrantės;
• dėl miesto tarybos sprendimo sumažinti Vičiūnų vandenvietę prestižinėje Kauno gyvenvietėje, kur mero sūnus ir miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis valdo mažiausiai 2 hektarus žemės;
• dėl buldozeriu prieš vietos gyventojų valią stumtų planų tiesti dviejų juostų gatvę Žemuosiuose Šančiuose; 
• planų prie Kauno prijungti Kauno rajoną (priminus, kad to prieš gyventojų valią daryti negalima, žmonių rinktas meras savo demokratijos supratimą išreiškė tokia fraze: „Mes tą jų valią nupirksim“);
• kliudymo vykti pirmosioms „Kaunas Pride“ eitynėms;
• Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, nusispjaunant ant galiojančių paveldosauginių reikalavimų tokiems darbams.

Galiausiai tik visiškas kvailys gali patikėti, kad galimai su didžiausiu kyšiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje neseniai pagautas savivaldybės administracijos vadovas veikė vienas, be svarbiausio žmogaus Kauno savivaldoje žinios.

Tačiau asmeniškai man Savivaldisvaldo (miestiečių merui klijuojama pravardė, – aut. past.) polinkį į despotišką ir putinišką valdymo stilių geriausiai iliustruoja kita, jau kiek primiršta istorija.

Karolis Dambrauskas / asm. archyvo nuotr.

Prieš keletą metų viešumon iškilo garso įrašas, kuriame Kauno meras ragino vieną Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoją išeiti iš darbo savo noru, o jeigu ne, meras teigė rasiąs būdų, kaip tai padaryti prieš jos valią. Mokytoja buvo įsitikinusi, kad iš darbo mokykloje ją buvo siekiama atleisti be priežasties, tokią jos nuomonę patvirtino ir Seimo kontrolieriaus tyrimas. Kartą iškviesta į mero kabinetą aptarti šios problemos, mokytoja sakė nemananti, kad turėtų trauktis iš darbo, į ką gerbiamas miesto meras atšovė: „Tai jūsų kitaip, o mano nuomonė yra tokia ir jūs galite dabar neišsakyt man savo nuomonės, bet… darysim ar atestaciją, ar kažką, tikrai sugalvosiu taip, kad jūs nedirbtumėt. Dabar aš jums siūlau – mes išmokėsim dideles kompensacijas ir jūs išeisit geriau pati, savo noru, šalių susitarimu.“

Kitaip tariant, lydekai paliepus, merui panorėjus – taip mieste prie Matijošaičio pradėti tvarkyti reikalai. Iš principo kuo tai nėra žingsnis į priekį, veidu atsisukus į Putino puoselėjamą valdomą demokratiją?

Ar Kaunas galėtų būti valdomas geriau?

Praėjusią gegužę Kauno bendruomenės rengė akciją „Ieškome Kauno Mero! Radus pranešti.“ Bendruomenių atstovai teigė, kad miestiečiai nesulaukia mero ir jo atstovų dėmesio sprendžiant svarbiausius klausimus, tokius kaip agresyviai vykdoma miesto plėtra, naikinant žaliuosius plotus, kertant medžius, projektuojant nepageidaujamas gatves ar statant su aplinka nederančius daugiaaukščius. Tuomkart į protestą susirinkę kauniečiai minėjo ir uždaromų mokyklų bei vandenviečių, neskaidriai privatizuojamų visuomeninės paskirties sklypų ir pastatų problemas. Miestas tvarkomas, miestas gražėja, bet visa tai vyksta nesitariant su jo gyventojais. Lyg kas nors tvarkytųsi jūsų namuose – įrengtų jums šviestuvus, apstatytų jūsų butą naujais baldais ir buitine technika, išdėstytų viską lyg ir skoningai, tačiau visiškai su jumis nesitardamas ir neklausdamas jūsų nuomonės. Viena vertus, tokio atsinaujinimo rezultatai džiugina, tačiau iki pilnos laimės trūksta ir paties buto/miesto savininko įtraukimo į tvarkymo procesą.

Tačiau, kaip pažymėjo minėtos akcijos rengėjai, meras su gyventojais tariasi ir į jų nuomonę atsižvelgia retai. Panašiai elgiamasi ir su kauniečių rinkta opozicija, kurios atstovų pasisakymams miesto tarybos posėdžiuose skiriama… pasiruoškite – viena minutė, po kurios išjungiamas kalbėtojo mikrofonas.

Opozicija mėgsta tuščiai malti liežuviu – sakys kas nors. Tai gal tuomet pas merą galima nueiti tiesiai ir jam, kaip miesto gaspadoriui, tiesiai išsakyti visas problemas ir idėjas? Juk tai gyventojai jį ir pasodino į mero kėdę, pavedė dirbti jų ir miesto labui. Logiškai mąstant, darbdavys turėtų turėti galimybę aplankyti darbuotoją ir pakalbėti su juo apie reikalus.

Patinka straipsnis? Galite padėkoti čia

Pabandykite tai padaryti Kaune ir iš karto susidursite su daugybe barjerų. Susitikimų su gyventojais tvarka griežtai reglamentuota. Pavyzdžiui, pas merą tiesiai nepateksi, jeigu klausimo prieš tai nesprendė kuris nors savivaldybės skyrius, vicemeras ar klerkas. Sakysite, meras nemėgsta bendrauti? Bet bendravimas su rinkėjais yra mero darbo ir pareigų dalis.

Taigi, akivaizdu, kad demokratijos deficitas ir atskaitomybės prieš miesto gyventojus trūkumas yra rimta Kauno savivaldos problema, maskuojama tvirta ranka įvedinėjama tvarka.

Bet net ir išsprendus šias problemas, ar Kaunas galėtų būti valdomas dar geriau? Taip, jei miesto valdžia akcentuotų ne tik tvarką, kelius ir infrastruktūrą, bet ir pačius žmones. Ne tik dirbtų žmonių labui, bet ir dirbtų kartu su jais. 

Kauno valdžia galėtų inicijuoti kolektyvinių sutarčių pasirašymą su visomis savivaldybės įmonėmis ir užtikrinti, kad miestas taptų patraukliu prestižiniu darbdaviu. Susitaikius su Kauno rajonu, būtų galima imtis viešojo transporto ir susisiekimo su rajonu gerinimo. Austrijos sostinės Vienos pavyzdžiu savivaldybė galėtų imtis spręsti nekilnojamojo turto kainų ir būsto problemas, pati statydama ir palankiomis kainomis nuomodama municipalinį būstą. Jauniems, dirbantiems tėvams aktualią vaikų priežiūros problemą padėtų spręsti darželių tinklo plėtra, jų darbo valandų ilginimas. Viešosioms įstaigoms (ligoninėms, mokykloms, senelių namams ir pan.) maisto produktus galėtų tiekti aplink Kauną gyvenantys smulkūs ūkininkai. Taip pinigai liktų vietos ekonomikoje, o trumpos tiekimo grandinės užtikrintų, kad gyventojai gauna kokybišką, vietoje užaugintą produkciją. 

Taigi, perfrazuojant sovietinį posakį, Visvaldai, kam jums valdžia, jei neturite fantazijos? Kaunas galėtų padaryti daugiau dėl čia gyvenančių ir dirbančių žmonių. Infrastruktūrą jau turime, už ją ačiū, judėkime toliau.

Konservatoriai kaip problemos dalis

Dažnai Kauno meras lyginamas su geru šeimininku. Tačiau ar nėra taip, kad Matijošaitis toks atrodo tik tol, kol lygini jį su katastrofiškai mieste besitvarkiusiais konservatoriais? Miesto meras paklojo naujo asfalto ir trinkelių, tačiau ar tai – ypatingi nuopelnai? O gal tiesiog darbai, kurių reikalautume iš kiekvienos normalios valdžios?

Meras spurginėje. Nuotraukos šaltinis: Sauliaus Skvernelio Facebook paskyra

Rusijoje Putinas į valdžią atėjo po neoliberalių posovietinių reformų, prichvatizacijos ir betvarkės, kurią paliko tuometinė pažangia save laikiusi valdžia. Panašios aplinkybės į valdžią atvedė ir Matijošaitį. Be tragiško konservatorių mero Andriaus Kupčinsko valdymo Kaune nebūtų užgimusi ir auksinio Kauno tvarkdario Visvaldo legenda, tad šiandien prieš Kauno merą aktyviai protestuojantys konservatoriai ir dar vakar jais buvę skvernelininkai turėtų atsiminti ir tai.

Karolis Dambrauskas – Momentum judėjimo narys, socialdemokratas

———————————————————————-

Pagrindinė iliustracija: V. Šukštos/LRT nuotr.