Pasitarę tam išrinkome vienuolika GPB publikacijų iš (beveik) kiekvieno 2020-ųjų mėnesio, kurios mums pasirodė aktualiausios, taikliausios ar geriausiai parašytos.
Pradėkime nuo pradžios: sausio. Dabar gal jau sunku ir prisiminti, bet metai prasidėjo nerimu ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl galimo Trečiojo pasaulinio karo. Dronui susprogdinus generolą Qassemą Soleimani, įtampa tarp JAV ir Irano pasiekė seniai regėtas aukštumas. Beatodairiškos imperalistinės JAV politikos analizę ir kritiką pateikė Justina Karaliūtė.
Vasario 10 d. Rusijos Volgos apygardos teismas Penzoje nuteisė septynis anarchistus ir antifašistus vadinamojoje „Tinklo“ (rus. „Сеть“) byloje. Ginos Dau straipsnis – apie šį teismą ir ne tik. Kaip teismai ir teisinė kalba „gamina teroristus“, kaip realybė seka paskui kalbą ir kaip sufabrikuotos bylos Rusijoje tampa perspėjimu mums visiems.
Kovą COVID-19 pandemija, iki tol vykusi „kažkur Kinijoje ir Italijoje“, tapo labai aktuali ir Lietuvoje. Pirmieji apribojimai, karantinai ir nerimas skatino galvoti apie gilesnes krizės priežastis, reikalingas reformas ir galimus sprendimus. Apie tai, kad sutramdžius koroną socialinė krizė nesibaigs, rašė Benediktas Gelūnas ir Jurgis Valiukevičius.
Sveikatos krizė sukėlė ir tebekelia ekonominę krizę. Stambiojo verslo atstovai pavasarį netruko pasiūlyti savąjį sprendimą – iš esmės kuriam laikui panaikinti darbuotojų teisių likučius Darbo kodekse. Bet ar tikrai tokie „sprendimai“ gali išspręsti krizę? O gal atvirkščiai, tik ją pagilinti? Kokius siūlymus bei reikalavimus kelia darbuotojai, besipriešinantys šiai pelno diktatūrai? Jurgio Valiukevičiaus straipsnis.
Sklindant COVIDui ir konspiracijos teorijoms, ultradešinė toliau sekė baisias pasakėles apie „kultūrinio marksizmo“ baubą. Ką vis dėlto turi omenyje Vytautas Sinica, Donaldas Trumpas, Viktoras Orbanas ir panašūs vyrukai, kai kartoja šį burtažodį? Trijų dalių analizę apie termino kilmę, reikšmę ir vartojimą „Šiaurės Atėnams“ ir GPB pateikė Gina Dau ir Mykolas Baranauskas. Su paveiksliukais, memais ir anekdotais apie Hitlerį. Pirmoji dalis – čia.
Artėjančios vasaros, kaip ir kasmet, su nerimu laukė kai kurios darbuotojų grupės. Tarp jų – ne tik ugniagesiai ir pajūrio gelbėtojai, bet ir dėstytojai universitetuose. Studentų judėjimo „Šauksmas“ ir VDU profesinės sąjungos nariai Justas Korsakovas ir Mantas Davidavičius kvietė nenustebti sutikus dėstytoją Užimtumo tarnyboje. Išsami analizė su grafikais, algalapiais ir daug skaičių patraukė universitetų darbuotojų, valdžios ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesį.
Jei dar nematėte trumpo dokumentinio filmuko apie VLKK posėdžius, būtinai pažiūrėkite. Vis dėlto prie gūbriuotosios pūsliakerpės kirčiavimo palinkę kalbininkai daro įtaką ne tik grybų pasauliui. Vasaros pabaigoje Vuk Vukotić detaliai aiškino, kaip kalbos priežiūros institucijos steigia ir palaiko ne tik „tautos kūno ir kraujo“ mitą, bet ir heteroviršenybę.
Patinka straipsnis? Galite padėkoti čia
Rugsėjį Nojus Kristė ir žurnalas „Lūžis“ mums pasiūlė pasikalbėti apie ekonomiką ir sužaisti gėrimo žaidimą. „Išgerkime, jeigu dienos aktualiją vėl komentuoja „Swedbank“ arba „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Šie yra tapę tokiais neabejotinais objektyvių žinių ir sveiko proto švyturiais, kad jų nuomonės klausiama visais klausimais – nuo mokytojų atlyginimų iki kur turėtų stovėti Vilniaus autobusų stotis.“ Alkoholį ir klišes vartokime atsakingai.
Panevėžys greitai gali likti be „Garso“. Vietoj legendinio kino teatro miesto valdžia planuoja statyti Stasio Eidrigevičiaus vardo menų centrą. Martyna Ratnikaitė savo nekrologe „Garsui“ klausė – negi tikrai „mažėjanti kino paklausa“ yra pagrindinė ar netgi vienintelė tokio sprendimo priežastis? Apie Panevėžį, kino teatrus ir istorijos pabaigą.
Iš VU (Vilniaus universiteto) Filologijos fakulteto – tiesiai į WU (Western Union) klientų aptarnavimo centrą! Emilija Švobaitė lapkritį mums papasakojo, kaip mūsų mažos, bet drąsios šalies filologijos fakultetai tapo kvalifikuotos, bet pigios darbo jėgos fabriku. Ką daryti menkai apmokamiems rockstarams, nindzėms ir talentams? Ko gero, pamesti „viduriniosios klasės“ iliuziją, atviriau kalbėtis apie algas ir darbo sąlygas bei burtis į filologų susivienijimus.
Patį šventiškiausią metų mėnesį, kaip ir priklauso, su karštos kakavos puodeliu prisėdome prie „Vienas namuose“ trilogijos. Arba su ne kakavos taure. Arba iš viso tuščiomis. O gal ir neprisėdome. Tačiau tai, teigė Tomas Marcinkevičius, nesvarbu. Kalėdiniai filmai taip mus kultūriškai persmelkę, kad net ir jų nežiūrint galima puikiai tikėti juose rodomomis gero gyvenimo fantazijomis. Šventiškai kritinė „Vienas namuose“, „Tegyvuoja meilė“ ir „Operacija „Y“ analizė.
—-
Kad jau priskaitėte iki čia… Kaip 2020-aisiais sekėsi „Gyvenimas per brangus“ portalui ir jo redkolegijai? Viena vertus, kaip ir visiems, prastai. Kita vertus, GPB praėję metai buvo nuosekliai darbingi: portalas, redkolegija ir jos veiklos nuolat augo ir plėtėsi.
Socialiniuose tinkluose dabar mus seka virš 6 tūkstančių žmonių. Apie 120 iš jų mus remia per „Patreon“ platformą. Dar kelios dešimtys – kitais būdais. Jų dėka ėmėme mokėti honorarus tekstų autoriams, galėjome daugiau investuoti į portalo palaikymą, plėtrą ir populiarinimą. Ačiū!
Mūsų tekstų nuo šiol galima klausytis ir „Spotify“, „Youtube“ bei kitose tinklalaidžių platformose. GPB estetiškai atsinaujino, pakeitė logotipą iš katino į degtukus. Švenčių proga kvietėme ir mūsų skaitytojus (-as) atsinaujinti „Gyvenimas per brangus“ marškinėliais bei džemperiais.
Visiems skaitytojams (-oms), autorėms (-iams), draugams (-ėms) ir bendražygėms (-iams) norime padėkoti už dėmesį 2020-aisiais. Taip, „visi taip sako“, bet mums jis iš tikrųjų buvo labai svarbus. Jūsų dėmesį mėginsime išlaikyti ir šiais, 2021-aisiais metais. Jie, iš pažiūros, irgi nebus iš lengviausių. Sėkmės mums visoms (-iems)!
Viršelio nuotrauka – Zak Bennett, AFP.