Klaipėdos gyventojai: norime gyvenimui tinkamo ir žalio miesto

Klaipėdos gyventojai miesto valdžios prašo netvirtinti naujai parengto miesto bendrojo plano. Gyventojų skaičiavimais, naujame plane numatomi pakeitimai prastins klaipėdiečių gyvenimo kokybę ir sveikatą bei didins socialinę atskirtį. Visus, kas gyvena Klaipėdoje ir kas mėgsta lankytis joje, kviečiame palaikyti klaipėdiečius jų kovoje už teisę į gyvenamą miestą.

Bendrasis planas – maksimaliai uosto plėtrai

Svarstymai dėl naujo Klaipėdos bendrojo plano rengimo prasidėjo dar 2015 m. 2017 m. Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė bendrojo plano koncepcijai, kurioje uosto plėtra buvo numatyta tik pietinėje miesto dalyje, toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Tačiau 2019 m. savivaldybės administracija pritarė kitokiai, uosto įmonėms palankiai bendrojo plano koncepcijai, kuri leidžia maksimalią uosto plėtrą. Artimiausiomis dienomis savivaldybės taryba ketina balsuoti dėl šio bendrojo plano varianto, neatsižvelgdama į ilgamečius gyventojų ir bendruomenių skundus apie prastėjančius sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklius.

Klaipėda išsiskiria tuo, kad pačioje jos širdyje, gyvenamųjų namų, teatrų, kavinių ir žaliųjų erdvių pašonėje veikia Klaipėdos jūrų uostas – valstybės valdoma įmonė, generuojanti dešimtadalį Lietuvos BVP. Uoste veikia 19 stambių krovos įmonių, laivų statykla, laivų remonto įmonės. Per Klaipėdą eina pagrindinės laivybos linijos į Baltijos jūros, Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos uostus. Uoste suderinta jūrų ir sausumos transporto, Laisvosios ekonominės zonos, logistikos ir pramonės įmonių veikla. Visa tai skamba puikiai, tačiau bėdos prasideda ten, kur uosto ir jame veikiančių įmonių interesai pradeda kirstis su miesto ir gyventojų interesais. Apie tai GPB jau esame rašę anksčiau.

Bendrasis Klaipėdos uosto planas (detalesnė iliustracija čia)

Kas gi yra tas bendrasis planas, kurio į gyventojų ir organizacijų iniciatyvą „Mūsų Klaipėda“ susibūrę klaipėdiečiai prašo netvirtinti? Pirmiausia tai yra priemonė, skirta šalies, apskrities ir savivaldybės arba gyvenvietės teritorijos bendro plėtojimo ir specialiųjų planų koordinavimui. Kitaip tariant, bendrasis planas savyje derina žemesnio lygio planus. Remiantis šiais planais įgyvendinami kraštotvarkos ir miestų statybos tikslai. Na o paskutinė priemonė, kuria nustatoma privaloma miestų statybos tvarka savivaldybės teritorijos dalyje, vadinama detaliuoju planu.

Bendrąjį planą užsako atitinkamo lygio vykdomosios valdžios institucija, o rengia atestuota įmonė (kai kur įkurta prie savivaldybės). Šalies teritorijos bendrąjį planą tvirtina Seimas, apskrities teritorijos – Vyriausybė, savivaldybės ar gyvenviečių – savivaldybės taryba. 2017 m. Klaipėdos miesto taryba numatė keisti miesto bendrąjį planą taip, kad centre esančias uosto teritorijas būtų galima paversti „žmogui draugiškomis zonomis“. Turėjo būti didinamos miesto gyventojų galimybės prieiti prie Kuršių marių. Iš uosto žemėlapio matyti, kad dabar kone visą marių krantą užima uostas. Tačiau dabar svarstomame bendrajame plane tokia uosto konversija miesto centre nenumatyta. Negana to – dalį centrinių miesto zonų numatoma atiduodi uosto įmonėms ilgalaikiam naudojimui. Tai, be abejo, išeis į naudą uostui ir verslui, tačiau ne žmonėms, kurie gyvena mieste. Keista, jog miestiečių renkama vietos valdžia įsiklauso į uosto įmonių, o ne miestiečių balsą.

Klaipėdos bendruomenės aktyviai kritikavo bendrojo plano pakeitimus jau nuo jo rengimo pradžios. 2018 m. Girulių bendruomenė kreipėsi į miesto tarybos narius kritikuodama naują bendrojo plano variantą. Bendruomenės buvo susirūpinusios dėl uosto plėtros neigiamo poveikio gyventojams, krantinių saugojimo, planuojamų miško dalies kirtimų bei didinamo užstatymo Girulių teritorijoje. Daugumą bendruomenės pasiūlymų savivaldybės administracijos direktorius atmetė.

Klaipėdos bendrojo plano pagrindinis brėžinys (detalesnė iliustracija čia)

Šį pavasarį asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Klaipėdos merą, miesto tarybą ir administracijos direktorių prašydama netvirtinti naujo bendrojo plano. Šiai pozicijai pritarė ir nemažai kitų vietinių organizacijų – Klaipėdos bendruomenių asociacija, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, asociacija „Žalia banga“, daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žydintis kiemas“, „Sportininkų g. 12, Klaipėda“, „Gilija“, radijo stotis „RadijoGAMA“. Siekiant įtraukti kuo daugiau gyventojų, buvo įkurta iniciatyva „Mūsų Klaipėda“.

Užterščiausias Lietuvos miestas teršiamas toliau

Priešprieša tarp uosto ir gyventojų interesų atsiskleidžia ir svarstomame bendrojo plano variante. „Klaipėda pirmauja Lietuvoje pagal taršių objektų ir išmetamų teršalų kiekį vienam gyventojui. Klaipėdiečių sergamumo ir mirtingumo rodikliai taip pat yra blogiausi tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų. Akivaizdžiai didžiausia Klaipėdos miesto problema buvo ir išlieka miesto ir uosto santykis, betarpiška uosto ir gyvenamųjų Klaipėdos rajonų kaimynystė ir viduryje miesto vykdoma tarši uosto krova“, – sako Edmundas Benetis, Lietuvos architektų rūmų ir Klaipėdos regioninės architektūros tarybos narys.

„Uostas visiškai atriboja miestą nuo marių. Pagal teikiamo tvirtinti miesto bendrojo plano keitimo sprendinius yra suplanuota maksimali uosto plėtra, kuri numato viduryje miesto vykdomos taršios uosto krovos apimtis padidinti beveik 3,3 karto (iki 163 mln. tonų per metus). O kur dar suplanuoto išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage pasekmės visam Lietuvos pajūriui. Tokią ateities perspektyvą ir gyvenimo kokybę numato teikiamo tvirtinti Klaipėdos bendrojo plano keitimo sprendiniai.“ Vienas ryškiausių šio nesutarimo pavyzdžių – Žiemos uosto teritorija Klaipėdos centre. Ši vieta yra istoriškai ir kultūriškai svarbi miesto dalis, kurioje šiuo metu stovi įmonės KLASCO sandėliavimo palapinės. Pagal susitarimą su savivaldybe, šie statiniai turėjo būti pašalinti iki 2019 m. Per beveik dvejus metus užtrukusius teisminius procesus įmonė bandė įteisinti palapines neribotam laikui. Per šį laiką KLASCO sunaikino vertingus istorinius pastatus bei senamiesčio gatvelių tinklą.

KLASCO palapinės (šaltinis: „Atvira Klaipėda“)

Vietoje numatyto Žiemos uosto teritorijos atidavimo gyventojų reikmėms, svarstomas bendrasis planas įteisintų šias palapines ilgesniam laikui. Maža to, šioje teritorijoje įmonė krauna pavojingas amonio nitrato trąšas. Praeitais metais šios trąšos sukėlė katastrofišką sprogimą Beirute, kuris paveikė virš 300 tūkstančių gyventojų. KLASCO pripažįsta, jog laive kilus gaisrui, sprogimo galimybė yra reali. Tokiu atveju beveik 25 tūkstančiai Klaipėdos gyventojų atsidurtų pavojuje.

Planuojama uosto plėtra taip pat paveiks Klaipėdos transporto sistemas. Auganti uosto veikla reikalauja daugiau aptarnaujančio sunkiojo transporto bei tam pritaikytų pagrindinių miesto gatvių ir geležinkelio. Šiuo metu rengiamame visos Lietuvos bendrajame plane numatoma statyti geležinkelio apvažiavimą už miesto ribų. O Klaipėdos bendrasis planas numato ir toliau vykdyti uosto krovos darbus gyvenamuosiuose rajonuose. Miesto bendrojo plano pakeitimuose numatomas milžiniškas sunkvežimių skaičiaus išaugimas – per parą virš 12 tūkst. vilkikų judės trimis pagrindinėmis miesto gatvėmis, vieną iš kurių dar tik planuojama statyti. Taigi, šio plano tvirtinimas neatsižvelgia į nuolatinius gyventojų skundus dėl oro ir garso taršos. Pati miesto savivaldybė pripažįsta, jog dėl uosto ir transporto taršos Klaipėda yra užterščiausias miestas Lietuvoje, čia fiksuojamas didžiausias sergamumas ir trumpiausia gyvenimo trukmė.

Rengiamas bendrasis planas turėtų atsižvelgti į gyventojų poreikius, o ne dar labiau gilinti jau egzistuojančias problemas. „Mūsų Klaipėda“ teigia, jog, matant kitų Europos uostamiesčių pavyzdžius bei poreikį stabdyti klimato kaitą, svarstomas planas yra nepriimtinas ir trumparegiškas. Savivaldybė jau dabar turėtų planuoti uosto dalių iškėlimą už miesto ribų ir gerinti gyventojų prieigą prie Kuršių marių, kurti gyvybingą ir socialiai atsakingą miestą.

Klaipėdos bendrasis planas savivaldybės akimis (šaltinis: klaipėda.lt)

Vėl užsimota kirsti Smiltynės ir Girulių miškus

Naujojo plano variantas taip pat numato urbanizacijos ruožus Girulių, Melnragės ir Smiltynės miškuose. Dar pernai Klaipėdos bendruomenės aktyviai kovojo ir laimėjo prieš Vyriausybės planus iškirsti iki 30 ha Girulių miško plečiant geležinkelio tinklą uostui aptarnauti. Tačiau dabar svarstomas bendrasis planas numato dar didesnius urbanizacijos ruožus Klaipėdos miškuose. Nors konkrečių statinių šis planas dar neatskleidžia, jo priėmimas sukurtų sąlygas sunaikinti 46,82 ha Girulių-Melnragės miškų ir apie 19 ha Smiltynės miško.

„Planuojama miško žemę paversti užstatytomis „specializuotų kompleksų“ teritorijomis, tuo reikšmingai ir ilgam sunaikinant pajūrio gamtą, jos rekreacinius išteklius (statybas numatant iki pat vandens linijos), bloginant ekologinę situaciją, atimant gyventojų teises patekti prie pajūrio ir naudotis kol kas bendrais žemės ištekliais. Taip iš esmės paminama visuotinai priimta darnaus vystymosi strategija, dabartinės kartos norų tenkinimui (miglotų kompleksų statyboms) aukojant ateities kartų galimybes naudotis pajūriu. Dešimtmečius apleisti pastatai Giruliuose tik patvirtina, kad poreikio viešiems kompleksams nėra, o po žodžiu „specializuotas“ maskuojama tiesiog gyvenamųjų namų kvartalų statyba, kaip Skautų gatvės kvartale ar „Žuvėdros“ stovykloje“, – sako ​​Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys.

„Mūsų Klaipėda“ ir Klaipėdos bendruomenės prašo miesto tarybos rugsėjo pabaigoje netvirtinti šio bendrojo plano. Iniciatyva reikalauja, kad planas būtų grąžintas į sprendinių formavimo stadiją, kurioje, dirbdama išvien su Klaipėdos bendruomenėmis, miesto savivaldybė paruoštų gyventojų interesus atitinkanti miesto planą.

Kaip galite padėti?

Pirmiausia – susisiekdami su Klaipėdos miesto tarybos nariais ir paprašydami jų netvirtinti minėto bendrojo plano.

• „Mūsų Klaipėda“ sukurtas elektroninio laiško šablonas: https://docs.google.com/document/d/1NclQRqglRJy0C7pKYqgfaopPcAwKHMSVMehuPZSAeEk/edit
• Tarybos narių ir mero adresus rasite čia: https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/taryba/tarybos-nariai/2674.

Rugsėjo 28 d., 12 valandą, organizuojamas piketas „Mums reikia GERO bendrojo plano!“ prie Klaipėdos rotušės. Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai kviečiami prisijungti. Daugiau informacijos apie tai, kaip galite prisidėti prie rengiamo piketo, galima rasti čia:
https://www.facebook.com/events/382228140012944/

Dėmesio minėtai problemai galite skirti ir rašydami Klaipėdoje rinktiems Seimo nariams – „vienmandatininkams“:

• Pajūrio vienmandatėje išrinktam Seimo nariui ir Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui: simonas.gentvilas@am.lt simonas.gentvilas@lrs.lt
• Marių vienmandatėje išrinktai Ligitai Girskienei: ligita.girskiene@lrs.lt
• Danės vienmandatėje išrinktam Arvydui Pociui: arvydas.pocius@lrs.lt
• Baltijos vienmandatėje išrinktam Audriui Petrošiui: audrius.petrosius@lrs.lt

Viršelio nuotraukos šaltinis: Wikipedia