Statista tyrimai rodo, jog (radikalios) dešiniosios partijos tampa ypač populiarios įvairiose vakarų valstybėse. Tolimosios dešinės partijos užima 59% parlamento vietų Vengrijoje, 35% Lenkijoje, 30% Italijoje, 23% Nyderlanduose, 23% Suomijoje ir 21% Švedijoje. Šių partijų politinis triumfas prisidėjo prie moterų teisių į savo kūną atėmimo bei natalistinių branduolinės šeimos naratyvų atgaivos vakarų pasaulyje. Natalizmas – tai ideologija, skatinanti dauginimasi kaip vieną iš svarbiausių moters gyvenimo tikslų ir bendrai pasisakanti už aukštą gimstamumą. Natalizmas kaip įrankis politiniams tikslams siekti pasireiškia abortų teisių griežtinimu, vienas iš tokių pavyzdžių – teisės į abortą panaikinimas Lenkijoje 2021 metų sausio mėn. Pagal CNN, 2024-ais metais paskelbtas tyrimas atskleidė, kad JAV valstijose, kuriose uždraustas abortas, įvyko beveik 65 000 nėštumų dėl išprievartavimo. Lietuvoje 2021-ais metais vykęs Šeimos gynimo maršas bei dabar veikiantis Lietuvos šeimų sąjūdis taip pat simpatizuoja natalizmo ideologijai. Šio sąjūdžio politinės programos tikslai siekia „stiprinti ir puoselėti prigimtinę šeimą” ir „pasiekti, kad valstybė padėtų šeimai atlikti savo visuomeninę misiją – gyventi santuokoje, auklėti ir lavinti vaikus”. Prigimtine šeima čia vadinama šeima, kuri laikosi tradicinių socialinės lyties sampratų. Tokios idėjos gali būti pavojingos moterims, ypač tada, kai jų socialinės lyties samprata reikalauja, kad moteris būtų nuolanki ir paklusni. Pavyzdžiui, Baltarusija kurį laiką svarstė įstatymo projektą dėl smurto šeimoje, tačiau 2018 m. spalį jį atmetė, kai prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jis prieštarauja „baltarusiškoms, slaviškoms tradicijoms“ ir pridūrė, kad „geras diržas kartais gali būti naudingas“. Baltarusijos moterys nėra skatinamos pranešti apie smurtą šeimoje, nes tai gali baigtis tėvų teisių praradimu ir jų vaikų institucionalizavimu. Nors Lietuvoje yra galimybė pasiskųsti dėl smurto, mes nesame ratifikavę Stambulo konvencijos, kuri siekia kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje.
Tuo tarpu internete, ypač jaunų moterų tarpe, tampa vis labiau populiaru dalintis tradicinės žmonos gyvenimu, pilnu smagių apsipirkinėjimų, jogos bei estetiškų patiekalų gaminimo. Pavyzdžiui, tradicinė žmona-nuomonės formuotoja Estee Williams, kuri „TikTok“ turi daugiau nei 146 000 sekėjų, dalina tokius patarimus dėl sėkmingos santuokos, kaip paklusnumą savo vyrui, nedraugavimą su priešinga lytimi ir leidimą vyrui tarti galutinį žodį dėl šeimos finansų. „TikTok” platformoje galima rasti daugiau nei 15 tūkstančių vaizdo įrašų su grotažyme „tradicinė žmona”. Žinoma, tai iškreiptas šio gyvenimo būdo pateikimas – populiariausios interneto tradicinės žmonos tikrai nesiskundžia nepritekliumi ir dažnai gali perduoti rūpinimąsi vaikais ir kitus namų darbus profesionalams. Deja, daugėja moterų, kurios, išsekusios nuo sunkių gyvenimo sąlygų, nepakankamai apmokamo ir ilgo darbo, kuriame pastoviai patiria stresą ir išgyvena finansinį nepastovumą, pradeda žiūrėti į tradicinės žmonos gyvenimo būdą kaip į patrauklią idėją, ir kuria savo gyvenimus šeimose, kuriose neturi finansinės laisvės bei vis didina savo nedarbingumo laikotarpį. Toks gyvenimo būdas yra feminizmo antitezė, kadangi jis atima iš moters autonomiją ir padidina tikimybę, jog įvykus krizei, moteris bus palikta “ant ledo”. Valstybių socialinės apsaugos departamentų reportažai rodo, jog vienišos motinos yra viena iš didžiausių žmonių grupių, gyvenančių skurde. Mums visiems girdėtos situacijos ir televizijos serialų tropai irgi tai iliustruoja: išsiskyrus su vyru, kuris kontroliavo visus šeimos finansus ir nekilnojamą turtą, ir neturėdama daug perspektyvų darbo rinkoje, vieniša motina sunkiai bando atsistoti ant kojų. Jaunoms merginoms, tik einančioms į mokyklą ar studijuojančioms universitete, tradicinės žmonos gyvenimas gali pasirodyti lyg svajonė, tačiau mažuma iš jų pagalvoja apie ateities pasekmes. Tradicinės žmonos gyvenimas gali atgrasyti merginas nuo mokslo ir kitų tikslų siekimo bei vesti į santykius, kur galios disbalansas ir galimybė partnerio kontroliavimui yra dideli.
Be to, tradicinės šeimos dažnai tiki patriarchato sukurtais naratyvais, pavyzdžiui, kad moterys yra labiau emocionalios, ne tokios protingos ir geriau moka pasirūpinti vaikais, negu vyrai. O vyras, pagal šį naratyvą, yra natūraliai agresyvus, lyderiaujantis bei stoiškas. Toks dviejų milžiniškų žmonių grupių suplakimas į binariškus rėmus yra keistas – juk visi žmonės turi savo asmenines charakterio savybes. Įvairūs moksliniai tyrimai yra paneigę šių stereotipų pretenzijas, aiškindami, jog moterys ir vyrai turi tokias pačias galimybes jausti tas pačias emocijas ir atlikti panašius darbus. Deja, dėl socializavimosi procesų, moterų sistematinio šalinimo iš mokslinių tyrimų ir individualių politinių įsitikinimų, žmonės yra linkę kliautis tais pačiais stereotipais. Pavyzdžiui, vyrai dažnai apsiginkluoja nekompetencija, sakydami, jog nemoka plauti indų, gaminti valgyti, naudotis skalbimo mašina, ar dar šimto fizinių ir kasdienių darbų, taip apkraudami daug daugiau neapmokamo naminio darbo ant moterų pečių. Caroline Criado Perez savo knygoje „Nematomos moterys: atskleisti duomenų šališkumą vyrams skirtame pasaulyje“ teigia, jog moterys ir motinos neproporcingai daugiau negu vyrai neapmokamai rūpinasi senyvo amžiaus artimaisiais ir vaikais. Iš dirbančių lietuvių, 68% moterų ir 51% vyrų atlieka vaikų priežiūros pareigas, lyginant su 38% nedirbančių moterų ir 14% nedirbančių vyrų. Pasak mokslininkės Alison Jaggar, Ganoje žmona atlieka daugiau nei 80% namų ruošos darbų, net kai ji parneša namo visas pajamas; Prancūzijoje tokia pati lemtis tenka 50% žmonų. Tyrimas Europoje rodo, jog šeimose, kur ir moteris, ir vyras turi darbus, 37% šeimų moterys yra pagrindinės namų prižiūrėtojos, o vyrai – tik 6% šeimų. Šie tyrimo rezultatai rodo, jog kai vyras dirba pilnu etatu, tampa normalu tikėtis, jog nedirbanti žmona atliks didelę dalį namų ruošos darbų; tačiau, kai rolės apsikeičia, vyrams nėra taikomas tas pats standartas. Deja, Lietuvoje lyčių skirtumas per dieną neapmokamai priežiūrai skirto laiko tarp dirbančių gyventojų nuo 2005 iki 2015 metų padidėjo (19 lentelė). Vidutinis dirbančių šeimos narių kasdieniniam neapmokamam priežiūros darbui praleistas laikas Lietuvoje 2015 metais buvo apie 4 val. moterims ir 2.6 val. vyrams (3 lentelė). Moterys negali tikėtis, kad vyrai imsis namų ruošos darbų, jei nepakeisime savo nuomonės apie lyčių stereotipus.
Tradicinės žmonos gyvenimas dažnai pasidaro kartus, kai tavo darbo diena niekada nesibaigia, nes esi užimta vaikų ir namų ruošos darbais; kai neturi hobių ar ‘trečios vietos’, kurioje galėtum atgaivinti savo fizinę bei psichologinė sveikatą. Toks gyvenimo būdas yra labai artimas paprastam darbuotojui užpildančiam straigtelio vietą kapitalizmo mašinoje, vedantis į susvetimėjimo ir beprasmybės jausmus. Tyrimai rodo, jog motinoms nėra suteikiama pakankamai socialinės paramos. Claudia Goldin – mokslininkė, 2023 m. gavusi Nobelio ekonomikos mokslų premiją už pagerintą supratimą apie lyčių atlyginimų skirtumus – teigia, jog vaikų gimdymas ir auginimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lyčių atlyginimų skirtumas dar egzistuoja. Tai suponuoja, jog turi keistis ne tik naratyvai, kurie įkalina moterį kaip namų šeimininkę, o vyrą kaip pinigų gamintoją, bet ir socialinė parama, skirta šeimoms. Mokslinė literatūra pateikia tokius pavyzdžius, kaip nemokamą ir prieinamą vaikų priežiūros teikimą, prailgintą darželių darbo laiką ir daugiau apmokamų motinystės ir tėvystės atostogų. Pagal Tarptautinę darbo organizaciją, apmokamos tėvystės atostogos vidutiniškai trunka 7 dienas, o motinystės – 106 dienas. Suvienodinus jas abiems tėvams ir uždraudus tėvams perduoti savo atostogų teisę motinoms, padėtis gali pagerėti. Pavyzdžiui, vienas tyrimas JAV apžvelgė, kaip vaikų priežiūros subsidijos JAV veikia motinų išsilavinimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad subsidijų gavimas padeda mamoms įgyti daugiau išsilavinimo, ypač jei jų vaikai jaunesni nei 2 metų amžiaus, jų išsilavinimas yra žemas (vidurinės mokyklos arba žemesnis) arba jos dar nelankė mokyklos. Europos Sąjungos (ES) šalyse, kuriose teikiama visapusiška parama dirbantiems tėvams, moterų darbingumo lygis yra didžiausias. Švedija turi didžiausią moterų darbingumo lygį visoje ES. Nenuostabu, jog šioje šalyje tėvai aktyviausiai išeina tėvystės atostogų – 9 iš 10 tėčių renkasi išeiti vidutiniškai nuo trijų iki keturių mėnesių atostogų. Tai galima palyginti su labiau tipiškomis OECD šalimis, kuriose tik 1 iš 5 tėvų pasirenka skirtingą tėvystės atostogų ilgį. Australijoje, Čekijoje ir Lenkijoje tai padaryti pasirenka tik 1 iš 50 tėvų.
Patinka straipsnis? Galite padėkoti čia
Feministės, iškovojusios moterims teisę balsuoti, teisę turėti savo banko kortelę, kurią taip mėgsta tradicinės žmonos, teisę turėti būstą, teisę dirbti normaliomis sąlygomis, teisę pasiskųsti, jei patiriame smurtą, teisę būti išrinktomis į parlamentą, teisę siekti aukštumų karjeroje, žiūri į dabartinį feminizmo diskursą su panieka. Ar taip greitai pamiršome, ko neturėjo dar mūsų močiutės ir prosenelės? Ar taip greitai norime atiduoti tai, už ką taip stipriai dirbo mūsų promotės? Feminizmas nėra apie laisvę rinktis, nes mūsų pasirinkimai yra paveikti šimtmečių moterų priespaudos. Feminizmas yra apie visuomenės išlaisvinimą iš patriarchinių bei misoginistinių įsitikinimų, kurie supriešina lytis, įdeda jas į rėmus ir slegia žmones. Žinoma, jog turime telkti visas jėgas, kad padėtumėme moterims, kurios šiuo metu neturi finansinės laisvės, yra dėl įvairių priežasčių ir gyvenimo vingių priverstos gyventi socialinėse padėtyse, kurios nėra joms palankios, kurioms sunkiai sekasi susirasti darbą ar išeiti iš toksiškų santykių. Nepaisant to, jeigu moterys, save vadinančios feministėmis, atlieka veiksmus, kurie pataikauja patriarchinėms ir misoginistinėms nuostatoms, šios moterys nėra feministės. Todėl reikia padėti, edukuoti ir kritikuoti moteris bei vyrus, kurie kuria savo gyvenimo būdą pagal šiuos įsitikinimus.