Kai jūs klausotės mūsų, mes taip pat jus girdime. Po žiūrovo klausimo, ką daryti su sovietmečio (tarybmečio?) atmintimi, pasiruošėme ir surinkome atitinkamą komandą. Tad šioje serijoje ir šiai jautriai bei kontroversiškai temai – vien už George’o Soroso pinigus išsimokslinusios specialistės!
„Būtent aplinkoje bei visuomenėje esančios kliūtys disfunkcijas turinčius žmones paverčia neįgaliais.” Pasitelkdamas Karlo Markso ir Judith Butler teorines įžvalgas, filosofas Žygimantas Menčenkovas analizuoja negalios ir kūno disfunkcijų sampratas istorinėje perspektyvoje ir svarsto, kaip neįgaliųjų balsas galėtų būti aktualizuotas plačiojoje visuomenėje bei politikoje šiais laikais.
Norėčiau sakyti – sveikinu šios trilogijos pirmoje ir antroje dalyse drauge su manimi prasiskynus kelią pro seksizmo psichiatrijos istorijoje brūzgynus. Tikrai norėčiau nuraminti, kad viskas seniai susitvarkė: sistema pripažino savo klaidas ir iš jų pasimokė, seksizmo ir kitokių išankstinių nusistatymų piktžolės išravėtos, auga bujoja visiems ir kiekvienai teisinga, nediskriminuojanti, žmogiškumo pertekusi psichiatrija.
Prie mikrofono – Karolis, Emilija, Ramunė ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas ir socialinės politikos mokslininkas Romas Lazutka. Šį kartą mums išėjo kiek kitaip – su tokiu „savo“ temą išmanančiu svečiu būtent apie tai ir norėjosi pakalbėti daugiau. Tad juokelių kiek mažiau (bet tikrai yra!), užtat patikimos, įdomios ir naudingos informacijos apie Lietuvos ekonomiką ir socialinę politiką – nors karučiu ridenk.
Radikalizuojantis turinys internete nėra naujiena, tačiau jo cirkuliacija įprastai išlieka nišinė. Visgi per pastaruosius kelis metus internetas susidūrė su staigiu ir plačiu manosphere turinio išpopuliarėjimu. Reikšminga jo dalis pasižymi radikalizuojančiomis tendencijomis.
Lietuva vėluoja atsakyti į jau dešimtmečius trunkančią labai ūmią situaciją – savižudybių epidemiją. Dar bandome atsakyti į klausimą, kodėl Lietuva šiuo atžvilgiu yra tokia ypatinga, tačiau manau, kad pagalba ir tyrimas gali eiti paraleliai. Reikia kurti inovatyvius sprendimus. Ši iniciatyva gimė iš noro priartinti terapiją prie žmonių.
„Tyrimai psichologijos moksle vis dar dažniausiai yra kiekybiniai. Jie redukuoja asmenis į skaičius, operuoja jais eksperimentuose ir išveda bendrus teiginius apie žmogaus elgesį ir mąstymą. Tokia psichologija netiria išgyvenamos patirties ir to, kokias reikšmes jai žmonės priskiria; jai nerūpi individualūs žmonių gyvenimai.“ Interviu su Ian Parker – vienu svarbiausių šiuolaikinių psichologijos disciplinos kritikų.
Ar jau skambinot šiandien Rusijai? Žinoma, kad ne. Bet pakalbėti apie šitą kiek nepavykusią kampaniją ir reakcijų į ją pasiutpolkę tikrai pakalbės. O kartu ir apie naujai sužydėjusį liberalų aktyvizmą, bei aktyvizmą apskritai. Jame, teigia kai kurie autoriai, iš lėto miršta ironijos era ir ateina naujoji, naujojo nuoširdumo gadynė.
Lietuvos neoliberalizmo užuomazgų galima ieškoti Aleksandro Štromo ir Sauliaus Anužio pastangose. Jų dėka 1990-ųjų vasarą buvo suorganizuotas Sąjūdžio ekonomistų vizitas į Hilsdeilo koledžą – privatų (ir radikaliai konservatyvų) universitetą Mičigano valstijoje. Ten žinomi austriškosios ekonominės mokyklos šalininkai, tokie kaip George‘as Selginas, Richardas Eblingas ir Garry Volframas, pristatė detalią reformų programą Lietuvos delegacijai. Hilsdeilo planas skatino kuo greičiau ir visiškai privatizuoti jau nepriklausomos Lietuvos ekonomiką, kuo greičiau išardyti darbo tarybas, adaptuoti valiutų valdybos modelį ir kiek įmanoma labiau liberalizuoti darbo rinką.
Praeitą žiemą streikavę ir palankią kolektyvinę sutartį sudarę savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojai kol kas vieninteliai gali džiaugtis pergalės vaisiais. Apie trečdalį sostinės maršrutų aptarnaujančių kitų dviejų privačių įmonių darbuotojai iki šiol neturi kolektyvinės sutarties – jie gauna minimalų atlyginimą ir yra verčiami dirbti dvigubai daugiau nei leidžia įstatymuose numatytos normos.
