fbpx

Gitanas Nausėda

Blinkevičūtė neryžtinga, balsuoti nėra už ką, bet patys į politiką neisite? Pakalbėkime apie tai

Blinkevičūtė neryžtinga, balsuoti nėra už ką, bet patys į politiką neisite? Pakalbėkime apie tai

„Mums reikia ne daugiau partijų, o daugiau politika užsiimti drįstančių žmonių. Kitaip visos konferencijos, visi moksliniai straipsniai ir monografijos liks tik teorija. Visi pusę ar pusantrų metų trunkantys skandinavų remiami gerų intencijų pilni socialiniai projektai rizikuoja likti tik pokyčių bandymais. Dažnai liaudyje sutinkama frazė „nėra už ką balsuoti“ gan taikliai apibūdina problemą – ji slypi ne politinėje paklausoje, o pasiūloje: kairiųjų rinkėjų netrūksta, trūksta kairiųjų, kuriuos būtų galima žymėti rinkimų biuleteniuose.“

Klimato kaitos konferencija Dubajuje: sparčiai besiveriantis galimybių langas

Klimato kaitos konferencija Dubajuje: sparčiai besiveriantis galimybių langas

„Pasaulinių tendencijų nepakeisime, bet galėtume tapti geruoju pavyzdžiu visai ES, stumiančiu Bendriją į priekį bandant ištesėti Paryžiaus susitarimo pažadus. Bent jau tokiu pavyzdžiu, koks sąlygiškai yra Švedija ir Danija – anaiptol ne pačios didžiausios Europos valstybės. Mes kol kas esame toli nuo idealo – kaip ir dauguma pasaulio šalių, vykdome tokią politiką, kuri ne tik 1,5 °C šiltėjimui neužkirs kelio, bet ir viršys 2 °C ribą dar iki šimtmečio pabaigos.“

Rusų kalba Lietuvos mokyklose – reikalinga kaip niekad

Rusų kalba Lietuvos mokyklose – reikalinga kaip niekad

Rusų kalba pasaulyje kalba 258 mln. žmonių, ji yra septinta-aštunta didžiausia pasaulio kalba. Ja kalba bemaž visi Ukrainos, Baltarusijos, Kaukazo šalių, Vidurio Azijos gyventojai, iš kurių daug migruoja į Lietuvą kaip pabėgėliai ar tiesiog migrantai. Jų, beje, ateityje vis daugės – Lietuva gan greitai iš migrantų „tiekėjos“ tampa migrantų „priėmėja“.

Gyvenimo laiptai – visiems, stačiausi – „ratuotiesiems“

Gyvenimo laiptai – visiems, stačiausi – „ratuotiesiems“

Atsimenu, teko dalyvauti Kaunas PRIDE proteste, jų pagrindinis šūkis buvo „Mes esame visur!“ Norėtųsi taip pasakyti ir apie neįgaliuosius: „Mes esame visur, ne tik namuose užsidarę.“ Į panašius LGBT šūkius dalis visuomenės sureagavo neigiamai, netgi pasitiko su keiksmais, svaidydami kiaušinius. Kaip visuomenė sureaguotų, jei neįgalieji pareikalautų jiems priklausančių teisių?

Kam švilpė Sausio 13-osios protestuotojai?

Kam švilpė Sausio 13-osios protestuotojai?

Pirmiausia, visiškai akivaizdu, kad protestuotojai švilpė ir reiškė nepagarbą ne Sausio 13-osios aukoms, jie švilpė dabartinei Lietuvos valdžiai. Tai, kad valdantieji jiems reiškiamą panieką nori prilyginti nepagarbai visai Lietuvos nepriklausomybės istorijai, tik rodo nė kiek nebestebinančią jų aroganciją. Be to, tai buvo bene pirma proga, kai protestuotojai galėjo fiziškai prisiartinti prie premjerės bei kai kurių kitų valdžios atstovų ir į akis pareikšti, ką apie juos mano – priekaištauti, kad Sausio 13-oji yra netinkama proga protestui, nėra visiškai sąžininga.

Netikėta Lenkijos ir Lietuvos meilės istorija

Netikėta Lenkijos ir Lietuvos meilės istorija

Liepos 14-ąją, praėjus dviem dienoms po Andrzejaus Dudos pergalės Lenkijos prezidento rinkimuose, premjerui Sauliui Skverneliui jis įteikė Didįjį Lenkijos Respublikos Garbės Ordino Kryžių – vieną iš aukščiausių Lenkijos apdovanojimų užsienio piliečiams. Tai įvyko per 610-ąsias Žalgirio mūšio metines. Šia proga, be ministro pirmininko, Lenkiją aplankė ir prezidentas Gitanas Nausėda bei keli ministrai. Lietuvos prezidentas vizito įspūdžiais pasidalino socialiniuose tinkluose: „Buvo ypač malonu pamatyti mano draugą Andrzejų Dudą,“ – rašė jis Instagrame

Gerovės valstybės pranašystė ir šmėkliškoji ateities politika

Gerovės valstybės pranašystė ir šmėkliškoji ateities politika

Save atsinaujinančiais vadinantys socialdemokratai, kaip ir prezidentas Gitanas Nausėda, į ateitį nukreiptose ištarmėse nevengia pabrėžti gerovės valstybės siekio. Atrodo, ši sąvoka Lietuvoje tapo gerokai skirtingų politinių jėgų ir ideologijų įkaite, nors istoriškai gerovės valstybė niekada ir nebuvo nuosekliai homogeniškas modelis, tačiau dabar jis valstybinės politikos lygmeniu nurodo ekonomiškai bei socialiai saugaus ir užtikrinto gyvenimo pažadą.

„Žmonės turi patys galėti“ arba kas pasimatė išsisklaidžius gaisro dūmams Alytuje

„Žmonės turi patys galėti“ arba kas pasimatė išsisklaidžius gaisro dūmams Alytuje

Kai praėjusį trečiadienį anksti ryte atvykau į Alytaus autobusų stotį ir virš Pramonės rajono pamačiau neįprastai tankų debesų spiečių ir tarp jų raudonai raudonuojančią saulę, stebėjausi – saulė lyg ir turėjo šviesti kitoje dangaus skliauto pusėje. Prireikė kelių minučių, kol supratau, kad kažkas dega Pramonės rajone. Kaip vėliau paaiškės, spalio 16-osios naktį padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įsiplieskė didžiulis gaisras, kurio metu užsiliepsnojo apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai ir juose laikytos naudotos padangos.