Palestinos palaikymo kaina Lietuvoje
Visuomenes poliarizuojantis Vidurio Rytų konfliktas ir ne Izraelį palaikančių lietuvių patirtys – nuo kaltinimų remiant terorizmą iki grasinimų atleisti iš darbo.
Visuomenes poliarizuojantis Vidurio Rytų konfliktas ir ne Izraelį palaikančių lietuvių patirtys – nuo kaltinimų remiant terorizmą iki grasinimų atleisti iš darbo.
Praėjusį penktadienį Tarptautinis teisingumo teismas paskelbė, kad Izraelio valstybė privalo nedelsiant sustabdyti karinį puolimą ir bet kokius kitus veiksmus Rafacho apskrityje, dėl kurių Gazos palestiniečių grupei gali susidaryti tokios gyvenimo sąlygos, kad ji gali būti visiškai ar iš dalies fiziškai sunaikinta.
„Politika be zinų spausdinimo, profsąjungų ir diskusijų yra tai, ką dabar turime – sustabarėjusį, formalizuotą procesą, kuriuo menkai kas pasitiki. Tai politika be turinio. Tačiau visos alternatyvios praktikos be (parlamentinės) politikos yra nebaigtas reikalas. Kaip noras be valios. Mums šiuo metu / visuomet reikia ir to, ir to.“
„Dokumentavimas man svarbus kaip būdas priešintis tikrovei, su kuria nesutinku. Turiu užfiksuoti tai, kaip viskas buvo ir kaip yra, nes žmonės be atminties yra tarsi kompiuteris, tuščia mašina. Izraelio armija daug kartų mėgino sunaikinti palestiniečių atmintį. 1948 m. jie konfiskavo ištisas bibliotekas, nuotraukų archyvus. Tą patį jie padarė 1967 m. karo metu, 1982 m. okupavę Beirutą. 2002 m. Izraelio armijai vėl įsiveržus į Vakarų Krantą, kareiviai atėjo į mano biurą – tuo metu dirbau televizijos stotyje Ramaloje. Jie pasiėmė daugybę daiktų, įskaitant ir kietuosius diskus. O mes priešinamės saugodami atmintį ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Šias pastangas atpažįstu daugelyje palestiniečių menininkų ir kino kūrėjų.“
Kas nutinka kai kultūriniai ir visuomeniniai grandai nebejaučia atsakomybės prieš auditorijas, o jų redaguoti, matyt, nedrįsta vadinamasis visuomeninis transliuotojas?
Tikriausiai jau girdėjote, kad Pietų Arfikos Respublika padavė Izraelį į teismą dėl galimo genocido vykdymo ir jo nestabdymo Gazos ruože. Lietuvos žiniasklaida šiai bylai daug dėmesio neskyrė, todėl nusprendėme ją pristatyti šiek tiek išsamiau.
Neseniai vykusioje diskusijoje apie Izraelio vykdomą smurtą prieš palestiniečius Gazoje po spalio 7‑osios išreiškiau tokią mintį: žmonės turėtų mokytis pažvelgti į dalykus iš kito(s) perspektyvos. Treniruoti tai kaip raumenį. Ir kaip savo straipsnyje, reaguojančiame į šiuos įvykius, pastebi filosofė Judith Butler, kalba eina ne apie empatiją. Pastaroji įprastai reikalauja susitapatinimo. Užduotis šiuo atveju yra sugebėti įvardinti skausmą ir nusikaltimus, patiriamus žmonių, su kuriais nesitapatiname, kurių nepažįstame, nesuprantame ir niekada nebuvome paprašyti to padaryti – atvirkščiai, buvome be paliovos jais gąsdinami.
GPB redkolegija ilgai mąstė ir nusprendė, kad „Chat GPB“ reikia daugiau linksmesnio turinio ir „savekų paizdėlinimų“. Taigi pristatome seriją, kurioje kalba tarpusavyje beveik nepažįstami žmonės apie Gazą.
Etel Adnan (1925–2021) – Libano ir JAV rašytoja, poetė, tapytoja. Studijavo filosofiją Sorbonos (Prancūzija), Kalifornijos
Kol visas dėmesys nukreiptas į Gazą, Vakarų Krante palestiniečiai išgyvena vienus kruviniausių metų. Tačiau nors ir brutalesni nei įprasta, šie metai nėra labai išskirtiniai – okupacija tęsiasi jau daugiau kaip penkis dešimtmečius ir kasdienybė joje tik sunkėja. Apie ją pasikalbėjome su Majd Hajjaj, socialine ir kultūrine aktyviste iš Ramalos, okupuoto Vakarų Kranto.