Oligarchinio verslo principais valdoma valstybė ir miestas, svarbiausiuose postuose susodinti žmonės iš artimo rato arba giminės, sistemingas nesiskaitymas su rinkėjais bei jų rinkta arba remiama opozicija ir, nepabijokime to žodžio, valdoma demokratija. Apie ką mes čia – kišeninį Kauno miestą valdantį „Vieningo Kauno“ rinkimų komitetą ar Putino „Vieningąją Rusiją“?
„Pastaraisiais metais daug rašiau apie taikos siekį ir civilių aukas abiejose Donbaso karo pusėse. Bandžiau skatinti dialogą. Bet visa dabar jau parūko dūmais. Kompromiso nebus. Putinas lai planuoja ką tik nori, bet net jei Rusija ir užims Kijevą bei įstatys okupacinę vyriausybę, mes priešinsimės. Kova tęsis tol, kol Rusija paliks Ukrainą ramybėje ir gaus atlyginti už visas aukas ir visą destrukciją.“
Su nerimu ir rūpesčiu stebėdami įvykius Ukrainoje, jaučiame poreikį aiškiai įvardinti ir griežtai pasmerkti agresorių ir karo sukėlėją – Vladimirą Putiną, Kremlių bei visus šio imperialistinio, autokratinio, militaristinio ir išnaudotojiško režimo gerai nupenėtus oligarchus.
Kazachstanas iš tiesų sukūrė žaliavų gavyba pagrįsto kapitalizmo modelį. Valstybės gyventojai susiduria su daugybe socialinių problemų, egzistuoja didžiulė socialinė stratifikacija. „Vidurinioji klasė“ sugriauta, realios ekonomikos sektorius sunaikintas. Dėl didelių korupcijos mastų BVP pasiskirstęs itin netolygiai. Neoliberalios reformos visiškai panaikino socialinę apsaugą. Labiausiai tikėtina, kad transnacionalinių korporacijų atstovai paskaičiavo, jog naftos verslų išlaikymui reikia 5 milijonų žmonių, todėl visa daugiau nei 18 milijonų siekianti Kazachstano populiacija yra tiesiog per didelė. Dėl šių priežasčių dabar vykstantys protestai daugeliu atžvilgių yra antikolonijiniai.
Vasario 10 d. Volgos apygardos teismas Penzoje nuteisė septynis anarchistus ir antifašistus prieštaringoje „Tinklo“ byloje. Prokurorų teigimu, vaikinai įkūrė teroristinę organizaciją „Tinklas“ (rus. „Setj“) ir planavo išpuolius prieš Rusijos valdžią.
Vakarų imperijos buvo, iš esmės ir pagal apibrėžimą, smurtinės prievartos ir išnaudojimo sistemos. Neretai Pietų pusrutulyje po formalaus nepriklausomybės atgavimo tironiška vietinių elitų valdžia buvo pasitelkiama užtikrinant žmonių ir išteklių išnaudojimo tęstinumą Vakarų galioms palankiomis sąlygomis. Tokie Vakarai, kokius šiandien pažįstame, paprasčiausiai neegzistuotų be šių ilgalaikių smurtinių sistemų.
